Darbo rinkos padangė Šilutėje šviesėja, bedarbystė sumažėjo perpus

Situacija darbo rinkoje Šilutės rajone po truputį stabilizuojasi.
Daug darbo vietų kasmet siūlo didžiausi rajono darbdaviai – gamybos ir statybos įmonės. Tarp jų – ir „Šilutės baldai“.

Jei per karantino laikotarpį, trukusį daugiau nei pusantrų metų, Šilutės užimtumo tarnyboje buvo užregistruota apie 20 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų, ieškančių darbo, tai dabar jų beliko 10 proc. Tai – džiugi naujiena artėjant metų pabaigai.

Užimtumo tarnybos prie SADM Šilutės skyriaus vedėja Inga Girdenienė sako: „Tiek darbo ieškantys žmonės, tiek verslas išmoko gyventi naujomis sąlygomis, todėl didesnio nedarbo augimo artimiausiu metu nelaukiama, neliko baimių ir tikimasi dar didesnės pasiūlos iš darbdavių“.

Bedarbių buvo iki 20 proc.

Pats nedarbingumo pikas Šilutės krašte buvo pasiektas dėl karantino apribojimų ir uždarytų veiklų. Tuomet darbuotojai, ypač dirbantys paslaugų, gamybos sektoriuje arba vykdantys savarankiškas veiklas, buvo išleidžiami į prastovas, kiti užsidarant įmonėms net atleidžiami, arba dėl saugumo reikalavimų negalėjo vykdyti veiklų. Suprantama, kad tokie darbingo amžiaus žmonės, netekę pragyvenimo šaltinio, kreipėsi į Užimtumo tarnybą ir turėjo teisę pretenduoti į išmokas. Tas laikotarpis apėmė daugiau nei pusantrų metų – abu karantino laikotarpius.

Pasak I. Girdenienės, šiai dienai laisvų darbo vietų Šilutėje yra ir nekvalifikuotiems, ir kvalifikuotiems darbuotojams.

„Pernai rugsėjis buvo pats sudėtingiausias, nes tuomet buvo pasiektas ir didžiausias užsiregistravusiųjų į Užimtumo tarnybą procentas, beveik visiems klientams buvo mokamos ir išmokos“, – sako tarnybos Šilutės skyriaus vedėja I. Girdenienė. Anot jos, prieš karantiną užimtumo tarnyboje buvo registruojama 9 – 9,5 proc. darbingo amžiaus darbo ieškančių žmonių.

Priežastys dėl stipriai išaugusio bedarbių skaičiaus buvo aiškios: be darbo liko paslaugų specialistai, sumažėjo užsakymų srautas ir gamybos sektoriuose, todėl ir iš ten buvo atleidžiami darbuotojai, kurie kreipėsi į Užimtumo tarnybą. Bedarbių procentą išaugino ir dirbantieji savarankiškai, su verslo liudijimais asmenys.

Užimtumo tarnybos duomenimis už prastovas 350 Šilutės r. sav. įmonių išmokėta 3,9 mln. Eur. subsidijų.

Darbo paieškos išmoka skirta 5,6 tūkst. Šilutės rajono gyventojų, o Užimtumo tarnyba jiems išmokėjo 4,3 mln. Eur.

Išmoka savarankiškai dirbantiems asmenims skirta 1,3 tūkst. Šilutės rajono gyventojų. SODRA jiems išmokėjo iš viso 3 mln. Eur.

Baimių jau mažiau

Šiuo metu, kai pandeminė situacija nėra džiuginanti ir stabili, Vyriausybė neskuba įvesti šalyje karantino. Anot I. Girdenienės, patys darbdaviai ir darbuotojai dėl to jaučiasi saugesni. Vyriausybė įvedė tam tikras saugumo taisykles, tačiau tiek gamybos sektorius, tiek verslas yra stabilesni.
„Džiugina tai, kad, pasibaigus karantinui, kai kurios įmonės vėl atgal priėmė darbuotojus. Tai sumažino registruotų bedarbių skaičių. Tie darbuotojai, kurie galėjo ir norėjo grįžti į darbo rinką, jau grįžo ir dabar turime stabilų nuolatinį procesą, kai yra tolygesnis tiek darbo pasiūlymų skaičius, tiek ir grįžimas į darbo rinką“, – sako I. Girdenienė.

Atlaisvėjus karantinui tarnybos specialistai su žmonėmis aktyviau galėjo pradėti dirbti šių metų liepos pabaigoje. Tiek darbdaviai, tiek ieškantieji darbo jau galėjo susitikti ir kontaktiniu būdu.

Vasarą pastebėtas pagyvėjimas ir paslaugų sektoriuje, gamybos įmonėse. Atlaisvėjo buvę draudimai, atsivėrė galimybė vykdyti kontaktines veiklas, pagausėjo užsakymų iš užsienio.

Pasiūla darbo rinkoje

Pasak I. Girdenienės, šiai dienai laisvų darbo vietų Šilutėje yra ir nekvalifikuotiems, ir kvalifikuotiems darbuotojams. Ieškoma plataus profilio statybininkų, amatininkų, dailidžių, pagalbinių darbininkų.
„Jaunimas labiau ieško darbo paslaugų sektoriuje, vyresni žmonės – statybose“, – sakė pašnekovė. Anot jos, tam įtaką greičiausiai daro šeimyninė padėtis ir finansiniai įsipareigojimai. Jaunimas dažniau gali dirbti įvairesniuose darbuose, kur ilgesnės darbo valandos ar pamainomis. Vyresnieji, kurie jau turi šeimas, ieško darbo palankesnėmis ar lankstesnėmis sąlygomis, kad galėtų daugiau laiko skirti šeimai.

Tarp ieškančiųjų darbo šilutiškių keliais procentais viršų ima vyrai. Paskutiniu metu jaučiamas bedarbių, turinčių per 50 metų daugėjimas.

Vis dar daugiau bedarbių tarp žmonių, gyvenančių atokiose rajono vietovėse. Kaimiškose vietovėse gyvena 60 proc. Užimtumo tarnybos klientų. „Jiems sunkiau įsidarbinti dėl susisiekimo, nes apie 40 proc. tokių klientų neturi vairuotojo pažymėjimo, taip pat neturi kvalifikacijos“, – sakė I. Girdenienė.
Jaučiamas pagausėjimas ir tokių bedarbių, kurie išeina iš darbo ir registruojasi Užimtumo tarnyboje, nes yra nusistatę prieš skiepus ir galimybių pasus. Vyriausybė priėmė sprendimą, kad už privalomus testus nuo šių metų gruodžio 1 d. turės susimokėti patys darbuotojai. Darbdaviai patys nuspręs, ar padengti šias išlaidas. Valstybė testus finansuos tik tuomet, jei nebus užtikrintas vakcinų nuo COVID-19 prieinamumas arba darbuotojai negalės pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų.

Darbus siūlo didieji

Iš kokių darbdavių sulaukiama daugiausiai pasiūlos darbo rinkai? I. Girdenienė sako, kad išlieka jau kelis metus besikartojanti tendencija: darbų siūlo daugiausiai didžiosios gamybos ar statybų įmonės – ABF „Šilutės Rambynas“, AB „Šilutės baldai“, UAB „Kavesta“ ir kt., didieji prekybos centrai, stambieji rajono ūkininkai. Darbdaviai ieško įvairių darbuotojų, gamybos operatorių, šaltkalvių, neturinčius kvalifikacijos sutinka patys apmokyti.

I. Girdenienė džiaugiasi, jog rajone „nedarbingumo situacijos padangė jau yra gerokai šviesesnė ir viltingesnė“, nes užsitęsęs karantinas, niūrus, kupinas nežinios ir baimių, išvargino visus: tiek darbdavius, tiek darbuotojus. Anot pašnekovės, Užimtumo tarnybos specialistai į ateinančius metus žvelgia su dar didesne viltimi ir tikisi, kad Šilutės mieste ir rajone bus dar daugiau pasiūlos darbui iš darbdavių. O tarnybos specialistai per kelis artimiausius mėnesius ieškančių darbo klientų skaičių sumažinti iki 7 – 8 proc.