Daug išbandymų iškentusi ilgaamžė dėkinga už ramias senatvės dienas

90 gyvenimo metų, dabar jau tapusių atsiminimais, sudėtais į gyvenimo knygą. Verčiant lapus ryškėja praeitin lyg upės nunešti įvykiai - vieni sunkūs, atmintin įsirėžę su bombų sprogimais, artimųjų netektimi; kiti - lengvi, lyg nerūpestingos, juoko ir dainų pripildytos jaunystės dienos.
G. Jukelienę sveikino Savivaldybės ir seniūnijos atstovai, Senelių globos namų vadovės.

Paskutinę birželio dieną 90-ąjį jubiliejų pasitiko Šilutės senelių namuose gyvenanti Genovaitė Jukelienė. Jubiliatę sveikino Senelių namų administracija, Šilutės savivaldybės ir seniūnijos atstovai. O ilgaamžė pasidalino prisiminimais.

Bombos sproginėjo virš galvų

G. Jukelienė gimė Dzūkijoje, Lazdijuose. Ji prisimena, kad vaikystė buvo labai graži, iki karo… Genovaitei buvo 10 metų, kai užėjo daugelio gyvenimus suluošinęs karas. Tėvelis žuvo, o ji, kadangi buvo vyriausia, stengėsi padėti mamai, jaunesniems broliams ir seserims.

Moteris prisimena, kad teko šeimai eiti duonos parnešti, o kad jos gautų, turėjo stovėti per naktį. Dar už poros metų miškuose teko patirti bombardavimą. Bėgdama nuo sprogimų, šeima paliko arklį su maistu.

Visą dieną išbuvę miške visi išalko, mažesnieji pradėjo verkti. Visi norėjo bėgti maisto ieškoti, bet nedrįso, pasiryžo tik Genovaitė. Ji nubėgo į mišką ieškoti maisto, kurį buvo palikę lagaminuose, pačiupo lagaminą su sūriais, o bėgant atgal aplink sproginėjo bombos.

„Aš tik atsiklaupdavau ir lagaminu užsidengdavau galvą, bijojau, kad manęs neužmuštų“, – prisimena Genovaitė.

Gyveno Šilutės krašte

Daug karo negandų mačiusi šeima atsikraustė į Šilutės kraštą, metus gyveno Rusnėje. Saloje, kai skildavo ledai, nutrūkdavo susiekimas su didžiąja žeme. Savaitę merginai teko gyventi be maisto, kai gimdyti turinti mama ledu išėjo į Šilutę, o vėliau negalėjo sugrįžti.

„Aš vis galvojau, kad ji rytoj pareis, bet negalėjo, nes suskilo ledas. O gimdyti Rusnėje buvo nesaugu, nes nebuvo gydytojų“, – prisimena ilgaamžė.

Paaugusi Genovaitė dirbo Užlieknių kolūkyje. Iš šio laikotarpio moteriai išliko gražiausi atsiminimai apie dienas, kai su draugais eidavo pasivaikščioti, į šokius.

Ieškodama geresnio uždarbio Genovaitė atsikraustė į Šilutę – dirbo statybose, lentpjūvėje, vėliau 17 metų iki pensijos – spaustuvėje.

Moteris užaugino du sūnus – a. a. Vytą ir Gintarą, turi šešis anūkus ir aštuonis proanūkius.

Dar tik keturis mėnesius Genovaitė gyvena Šilutės senelių globos namuose. Senolei čia patinka, kolektyvas rūpestingas, geras, o ir daug panašaus likimo draugų sutiko.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.
Rūta Ežerinskė
Korespondentė, interneto svetainės administratorė