Daugiabučio gyventojus skandino vanduo nuo stogo

potvynis laisves al 1pPer karščius išsiilgtas lietus ne visiems šilutiškiams tapo atgaiva. Laisvės alėjos 7-ojo daugiabučio gyventojų gyvenimas prasidėjus rugpjūčio liūtims tapo tikra pragaištimi: vandens sugadintos lubos ir sienos, sulieti baldai, net per šviestuvus tekantys ir grindimis bei laiptinės laiptais plaukiantys upeliai…

Taip vienos šio daugiabučio laiptinės gyventojai gyveno, kol nesiliovė lietūs, o jiems pasibaigus iš pragaišties išgelbėjo statybininkai – jiems teko keisti vandens nutekėjimo nuo stogo vamzdžius.

Blogiausia, kad tokion situacijon gali pakliūti bet kurio seno daugiabučio gyventojai, neskubantys namo renovuoti iš pagrindų arba nenorintys, kad statybininkai periodiškai imtųsi einamųjų remontų.

Vanduo srovėmis bėgo per lubas
potvynis laisves al  bliudai
Laisvės 7-ojo gyventojų skambutis buvo tikras pagalbos šauksmas. „Padėkite, baigiame nuskęsti, niekas mūsų negirdi ir nepadeda“, – meldė į redakciją paskambinusi moteris.

Įėjus į šio namo laiptinę į nosį trenkė drėgmė. Kaip netrenks, kai kiekvienoje laiptų aikštelėje gyventojai buvo sustatę kibirus, voneles, – kad būtų surinkta bent dalis per lubas kliokiančio vandens. Žinia, ties kiekviena srovele vonelės nepastatysi, tad tas vandenėlis, kuris į vonelę nepateko, srovėmis tekėjo laiptais žemyn. Iki pačių laukujų durų…

Gyventojai kvietė užeiti į butus, o ten vaizdas – dar blogesnis: vanduo telkšojo ir koridoriuose, ir virtuvėse ant grindų, nes tik dalis jo suvarvėjo į ant grindų sustatytus dubenis.

Iš vandens pilnos laiptinės į Danutės butą per slenkstį įžengėme tiesiai į vandenį. Moteris atsiprašinėjo, o kartu klausė, kaip jai dabar gyventi, mat buto laukutinės šarvuotosios durys nebeužsirakino ir net nebeužsidarė. Greičiausiai todėl, kad staktas ir slenkstį išmirkė vanduo. „Kaip naktimis turėsiu miegoti, negi reikės prie durų budėti?“ – lyg mūsų, lyg savęs klausė ji.

Budėti jai teko nori ar nenori, nes durų skambutis ėmė skambėti nesustodamas… Akivaizdu, kad taip jį „pakoregavo“ siena tekantis vanduo.

Ant virtuvės spintelių sustatyti puodai ir vonelės, nes nuo lubų srovele tekėjo vanduo. Tiesiai nuo stogo.
potvynis laisves al  laiptine
Panašus vaizdas buvo ir keliuose kituose butuose. „Taip gyvename jau ne vieną dieną, nes lietūs nesiliovė kone savaitę“, – guodėsi laiptinėje besibūriuojančios moterys.

Dirbti pradėjo po kelių dienų

Nepasakysi, kad šios laiptinės gyventojai nieko nedarė, kad suvaldytų vandenį. Jie ne kartą skambino namo administratoriaus – UAB „Šilutės būstas“ – avarinei tarnybai. Pirmąjį kartą išgirdo „laukit pirmadienio“, mat buvęs šeštadienis. Bet pirmadienį meistrai neatvažiavo.

Moterys pačios nuėjo į UAB „Šilutės būstą“, ir čia jas jau išgirdo – po pietų atvažiavo vyrų brigada. Apžiūrėjo ir išvažiavo, o tvarkyti stogo, anot jų, atvyko dar po kelių dienų – kai liovėsi lietūs.

Tada darbininkai atvažiavo su visa savo „amunicija“, atsigabeno vamzdžių. Gyventojų paklausti, kodėl namas skęsta, sakė, dar nežinantys problemos priežasties – pirma reikia ant stogo „prisikasti“ iki lietvamzdžių – gal jie leidžia vandenį į patalpas.

Teks pradėti galvoti apie renovaciją

Vėliau situaciją aiškinosi ir ją komentavo „Šilutės būsto“ vadovas Aleksas Kvederis.

Pasak direktoriaus, įlają (taip vadinasi ant stogo įrengtas lietvamzdžio piltuvas, kuriuo nuteka lietaus vanduo) per neregėtus šios vasaros karščius dalinai užkimšo suskystėjusi smala. Todėl kol lydavo trumpai, vandens perteklius nutekėdavo ir per susiaurėjusią įlajos angą, bet kai liūtys pliaupė kelias dienas iš eilės, vanduo nebespėjo subėgti į lietvamzdį, užtvindė stogą, ir jo perteklius prasiveržė pro visas įmanomas siūles į laiptinę ir butus.

Darbininkai pakeisti užsikimšusį vamzdį galėjo tik tada, kai baigėsi liūtys, nes keičiant įlają teko stoge iškirsti nemažą angą – pilant lietui per tą angą vanduo būtų dar labiau užpylęs butus. O gyventojai potvynis laisves al  lubospyko, kad iš karto jiems niekas negalėjo padėti…

Už įlajos pakeitimą šio namo gyventojams nereikės papildomai mokėti – darbai atlikti iš namo eksploatacinių lėšų.

A.Kvederis įspėja, kad panašių problemų gali sulaukti ne vieno sovietmečiu statyto daugiabučio gyventojai, nenorintys investuoti į savo namą. Senuose namuose yra susidėvėję ne tik lietvamzdžiai, bet ir kanalizacijos, vandentiekio vamzdynai, elektros instaliacija, stogų dangos. Namus prižiūrintis administratorius neretai susiduria su gyventojų nepasitenkinimu, kai pasiūloma nelaukiant avarijų remontuoti susidėvėjusias sistemas. Už einamuosius remontus gyventojams ne visada reikia papildomai primokėti – dažnai užtenka jų sukauptų ekspoatacinių lėšų. Bet didesniems remontams tenka ir papildomai pinigų surinkti.

Bet esama ir tokių daugiabučių, kurių gyventojai nuolat remontuoja rizikingas savojo daugiabučio vietas, tokiems panašios bėdos negresia.

Todėl A.Kvederis pataria senųjų daugiabučių savininkams galvoti apie renovaciją, kol dar valstybė turi galimybių kompensuoti dalį renovacijai išleistų pinigų. Kito kelio išsaugoti senus daugiabučius nebus.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.