Bijoma kalbėti ir tirtis
Kodėl vėžys Lietuvos gyventojams kelią didžiausią nerimą ir baimę? Anot Nacionalinio vėžio instituto (NVI) medikų, šią ligą vis dar lydi mitai bei stigmatizavimas. Dalis vėžinių susirgimų gali būti pagydomi, o ankstyva diagnostika ir dalyvavimas prevencinėse programose gali padėti išsaugoti sveikatą bei gyvybę.
Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, mirtingumas nuo vėžio yra antroje vietoje, daugiausia žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, ir toks dėsningumas nekinta jau ne vienerius metus.
Tačiau ERGO tyrimo duomenimis, 66 proc. apklaustųjų labiausiai baiminasi vėžio. 60 proc. – nerimauja dėl tikimybės susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, o beveik dvigubai mažiau apklaustųjų (38 proc.) nerimą kelia psichikos susirgimai. Baimė susirgti COVID-19 visuomenėje šiuo metu ganėtinai nedidelė – ją jaučia kiek mažiau nei trečdalis (29 proc.) respondentų, o gripo apklaustieji baiminasi mažiausiai (24 proc.)
NVI gydytoja radiologė Rūta Briedienė sako, kad žmonės visada bijojo susirgti vėžiu. Ši baimė atsiranda dėl ligos ir jos gydymo sukeliamų poveikių. „Žmonės bijo skausmo, blogos savijautos, nuplikimo. Nemažai vėžinių susirgimų gali būti pagydomi, tik į tai nesigilinama. Vyrauja nuomonė, kad vėžys prilyginamas mirčiai. Kartais žmonės serga tiek širdies ir kraujagyslių, tiek onkologinėmis ligomis. Tik apie širdies ir kraujagyslių ligas visi drąsiai pasakoja kaimynui, o apie vėžį nutyli. Todėl keisti šį įsitikinimą yra būtina“, – pabrėžia dr. R. Briedienė.
Perspektyva išgyventi didėja
R. Briedienė pažymi – suspėti užkirsti kelią ligai yra be galo svarbu.
„Gydant vėžį, gydymas skiriamas tik tam tikrą laiką – pavyzdžiui, atliekama operacija ar skiriami medikamentai. Tuo metu savo kasdieniais įpročiais, tinkama mityba galime atitolinti ar net išvengti dalies vėžinių susirgimų. Kitas būdas – dalyvavimas nemokamose prevencinėse vėžio patikros programose, nes nustačius ligą ar net ikivėžinius pakitimus anksti, jie sėkmingai gydomi. Lietuvoje vykdomos krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos, prostatos vėžio ar kitos prevencinės programos. Jos reikšmingai sumažina mirtingumą nuo šių ligų“, – sako medikė.
NVI Vėžio epidemiologijos laboratorijos vedėja dr. Giedrė Smailytė priduria, kad prognozės dėl onkologinių susirgimų visuomenėje didėjimo gali būti neoptimistiškos. Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, artimiausiu metu tikėtinas mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų sumažėjimas. Todėl vėžys taps pagrindine mirties priežastimi gyventojų iki 70 metų grupėje.
„Lietuvoje vyrų mirčių nuo vėžio atvejų daugėjo iki 90-ųjų vidurio, vėliau šis skaičius tapo stabilus. Moterų mirtingumo rodikliai nežymiai mažėja. Tai stebime esant nuosekliam sergamumo didėjimui. Tad vėžys tampa bent iš dalies suvaldoma liga”, – kalba G. Smailytė.
Pagal BNS inf.