Šilutės F.Bajoraičio viešosios bibliotekos Šylių filiale vyko švėkšniškės Violetos Astrauskienės fotografijos parodos „Debesų užkalbėjimai“ pristatymas, kurio metu autorė skaitė ir savo kūrybą. Renginys buvo skirtas Tarptautinei gimtosios kalbos dienai.
Parodos pristatyme autorė sakė: „Kartais per skubėjimą nepastebime debesų grožio. Tik pakėlę akis matome, kokie jie būna – kamuoliniai, plunksniniai, debesų virtinės ar pavieniai debesėliai. Danguje karaliaujantys debesys – tartum burtininkai, kuriantys įvairiausių būtybių ar daiktų iliuzijas ir miražus…“
Kodėl – debesys? Lietuviškas peizažas neįsivaizduojamas be debesų. Debesys dažnai siejasi su liūdesiu. Autorei norėjosi išsklaidyti tą liūdesį užkalbant juos, sukeliant šiek tiek intrigos, sukuriant juodai baltą istoriją. Todėl tarp debesų atsirado medžių, namų, laivelių, žmonių. Vienas fotografuotas kadras uždengia kitą, viskas tarpusavyje susipina, šiek tiek pasikeičia ir taip gimsta fotografijų ciklas.
Yra daug vietų, kur galima „apgyvendinti“ fotografiją: ant molberto, sienos, lentos, palangės, vidinės durų pusės. Kas kartą į ją žiūrėdamas gali pamatyti kažką, kas iki tol nebuvo atrasta, arba gali pakartoti tai, ką jau matei, bet kažkaip naujai – kad geriau tą vaizdą suprastum.
V.Astrauskienė yra išleidusi penkias savo kūrybos knygas. „Kalbėjimai“ – tai autorės ir pasaulio dialogas. Knygoje gausu autorės fotografijų, kuriose realybės įvaizdis šiek tiek sumišęs su mistika ir romantika. Kasdieniška ir paprasta Žemės esybė – vanduo, ugnis, medis – knygoje prabyla vaizdu ir žodžiu.
Knygose „Minčių ženklai“ ir „Laiko alsavimas“ kiekvienas tapybos darbas aprašomas eilėmis, pamąstymais.
Naujausias autorės kūrinys „Elegijos lakonikos“ – filosofinės, iš pasąmonės atplaukusios refleksijos, tylaus liūdesio ar ilgesio atspindžiai. Tai autorei asocijavosi su skaičiais, mėnesiais ir savaitės dienomis. Tekstai iliustruoti piešiniais, kuriuose pagrindinis veikėjas yra Angelas.