Prieš savaitę įvykusi Degučių užtvankos avarija buvo pražūtinga visai tvenkinio gyvūnijai: net ir bandytos išgelbėti žuvys, perkeltos į žemiau užtvankos tekantį Mirglono upelį, neištvėrė karščių, ir gaišenos nuklojo upelio vagą.
Degutiškiai vis suka link savojo tvenkinio, kur kone kiekvienas jų yra ir maudęsis, ir žvejojęs. Prisimena, jog čia ir vėžiai veisėsi… Pagaliau, vietiniai šio tvenkinio vandeniu ir gyvulius girdė, ir gaisrui prasidėjus iš jo vandenį ėmė.Dabar čia iš tolo pasitinka tik sumišęs dumblo ir gaišenų tvaikas, dar baisesnis šiomis karščiu plikinančiomis dienomis.
Žemaičių Naumiesčio seniūnijos gyventojai, turintys dirbti visuomenei naudingus darbus, nuo pirmadienio rinko negyvas žuvis. Pasak seniūno Jono Budrecko, surinko jų beveik 450 kilogramų.
O Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vedėjas Andrius Kairys, trečiadienį paklaustas apie avarijos padarytą žalą gamtai, nustebo iš „Šilutės naujienų“ išgirdęs, kad Degučiai dvokia nuo gaišenų. „Nežinojau, kad ten yra nugaišusių žuvų“, – prisipažino direktorius…
Negyvų žuvų – nedaug?
Vakar šalia tvenkinio sutiktas Degučių bendruomenės „Rytdiena“ pirmininkas Stasys Šikšnius pasakojo, jog pirmuosius įtarimą keliančius ženklus vietiniai pastebėję penktadienio popietę. Keistai atrodė putojantis vanduo kitoje užtvankos pusėje, ties pralaida. Priėję arčiau vyrai pamatė, kad vandens tvenkinyje – geru sprindžiu mažiau nei įprastai tokiu metu.
Pro Degučių užtvankos šachtoje atsivėrusią skylę per dvi dienas išbėgo beveik 6 hektarus užimančio tvenkinio vanduo. Dumble troško žuvys. Aplinkosaugininkai dalį jų perkėlė į Mirglono upelį, tačiau dauguma „išgelbėtųjų“ neišgyveno. Jau sekmadienį nusekęs tvenkinys tiesiog baltavo nuo aukštyn pilvais apsivertusių žuveliokų ir likusio vandens paviršiuje, ir krante, o vietiniai gyventojai skundėsi sklindančia smarve.
Aplinkos apsaugos pareigūnai pirmadienį sakė, kad visą savaitgalį jie dirbo įvykio vietoje. Specialiomis priemonėmis iš tvenkinio rinko žuvis ir leido jas į Mirglono upelį.
Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento direktorius A.Kairys tada tikino, kad savaitgalį pareigūnai nematė nė vienos nugaišusios žuvies. Esą todėl žala gamtai nebus didelė – į upelį perkeltos žuvys sėkmingai pasieks Šyšos upę…
Vėliau A.Kairys žiniasklaidai komentavo, kad pastebėtos kritusios tik smulkios žuvelės, kurios nepateko į gelbėtojų rankas.
Kiek dar dumble liko?..
Keista, kad ir trečiadienį susisiekus su KRAAD direktoriumi A.Kairiu ir paklausus, kas bus daroma su nugaišusiomis žuvimis, jis apie gaišenas dar vis nežinojo…
Tuo tarpu nebeapsikentę gendančios žuvies smarvės ir akiai nemalonių vaizdų, tvenkinio vietoje jau kelias dienas intensyviai darbavosi patys degutiškiai, Žemaičių Naumiesčio seniūnijos darbuotojai ir „pašalpininkai“. Jie valė pakrantes, rinko negyvas žuvis. Paskutiniai darbininkai tvenkinį apėjo ketvirtadienį ryte. Surinkti negyvos žuvies kiekiai išties įspūdingi – apie 450 kilogramų. „O kiek jų dar dumble liko?..“ – ištaria bendruomenės pirmininkas S.Šikšnius.
Važiuoja ir Seimo nariai, ir rajono valdžia
Pirmadienį Degučių bendruomenės namų salė buvo pilnutėlė – čia susirinko visi, kas tik galėjo darbymečiu atsitraukti nuo ūkio darbų. Atvykusiam Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui degutiškiai perdavė kelių šimtų žmonių pasirašytą reikalavimą paraginti Savivaldybę ir Vyriausybę kuo skubiau atlikti tvenkinio valymo ir remonto darbus.
Antradienį bendruomenės pirmininkas S.Šikšnius su ankstesniąja pirmininke Nijole Staneliene atvyko į Savivaldybę ir gavo administracijos direktoriaus Raimundo Ambrozaičio pažadą daryti viską, kad kuo greičiau pajudėtų šios ekologinės nelaimės likvidavimo ir tvenkinio sutvarkymo darbai.
Ketvirtadienį popiet Degučiuose lankėsi rajono merė Daiva Žebelienė ir vicemeras Algirdas Balčytis. Tiesiai iš laukų susitikti su rajono valdžia atvažiavęs S.Šikšnius ir jiems perdavė tą patį saviškių prašymą ir pažadą, kad vietiniai gyventojai irgi kuo galėdami padėtų valyti tvenkinio dugną.
„Ūkininkai technikos tikrai nepagailėtų, žmonės ir į talkas sueitų, dumblą patys išvežtų, jei tik žinotų, kad taip greičiau vėl turės savąjį tvenkinį“, – sakė bendruomenės pirmininkas.
Anot jo, tuos darbus vertėtų bent jau iki šienapjūtės pradėti, nes jai prasidėjus sodiečiai laisvadienių turės mažiau.
„Jei bent vieną pusę pakrantės sutvarkytų, paplūdimį padarytų, kad maudytis po darbų galėtume ateiti“, – saviškių viltis perdavė S.Šikšnius.
Skaičiuos Kaimo reikalų skyrius
Degutiškiai įsitikinę, kad užsandarinus išlūžusias užtvankos vietas tvenkinys greit prisipildytų vandens, nes jį nuolat papildo iš melioruotų laukų sutekantis vanduo.
„Pagrindinis rūpestis dabar bus išvalyti dugną ir paruošti paplūdimį. Kreipsimės pagalbos ir į Vyriausybę“, – pažadėjo D.Žebelienė.
Kiek kainuotų tuos pažadus įgyvendinti ir kada realiai tai įmanoma padaryti, jau kitą savaitę turėtų skaičiuoti Kaimo reikalų skyriaus specialistai.
Rašyti atsakymą