Dekoratyvinių augalų ūkyje žavi ir spalvos, ir kvapai

augalu ukis tamasauskieneUžburiantis gėlių, spalvų ir kvapų pasaulis prieš akis atsiveria tik įvažiavus į Švėkšnos seniūnijoje Kalkiškės kaime esančio Ritos Tamašauskienės dekoratyvinio augalų ūkio teritoriją.

Kiekviename sodybos kampelyje tvyrantis iš šimtų įvairiausių augalų sukurtas grožis tiesiogine žodžio prasme verčia aikčioti net didžiausius skeptikus. Ne kitaip ir pasukus į šiltnamius, kur tūkstančiuose mažų ir didesnių indelių auga didesni ir mažesni, jau žydintys ar dar tik iš žemės lendantys daigeliai, o virš jų kabo šimtai įvairiausių spalvų žiedais apkibusių svyrančių ir kvepiančių gėlių prisodintų vazonų.

Tad įsitikiname, jog neapsirikome: tikrai nėra kampelio, labiau tinkamo aplankyti artėjant gegužės 18-ajai – Tarptautinei žavėjimosi augalais dienai.

Rūšių ir veislių nesuskaičiuosi

Verbenos, pelargonijos, šlamučiai, sundavilos, sanvitalijos ir anagaliai, gerberos ir laumakės, surfinijos ir petunijos – tai tik menka dalelė Tamašauskų ūkyje augančių sezoninių gėlių, jau keliančių savo žiedus ir laukiančių pirkėjų.augalu ukis medelynas

Čia pat stiebiasi ir daugiametės: alūnės, astilbės, notros ir flioksai, šilagėlės, įvairiausi kadagiai – žvynuotieji, paprastieji, horizontalieji ir uoliniai, medeliai – įvairiausių rūšių magnolijos, tulpmedžiai, svyrančios guobos, šermukšniai ir maumedžiai, svyrančios blindės ir daugybė kitų.

Ūkio šeimininkė Rita Tamašauskienė sako niekada neskaičiavusi visų savo augalų rūšių ir veislių, nes tai padaryti vargu ar būtų įmanoma, bet spėja, kad apie 1000 jų čia tikrai būtų. Be to, augalai jos ūkyje nuolat keičiasi: vis naujas veisles pasiūlo rinka, vis įvairesnes pamėgsta pirkėjai. Į tai ir orientuojamasi, nes populiariausi augalai – tai nauji pirkėjai, o kartu – ir būsima ūkio sėkmė.

Ne visų veislių pavadinimus Rita ir prisimena, nes, pavyzdžiui, tik eglaičių parduoda apie dvi dešimtis veislių ir nuolat atsiranda naujų. Be to, neretai rinką pasiekusios naujos veislės dar neturi lietuviškų pavadinimų, tad su savojo verslo žmonėmis jai tenka susikalbėti naudojant lotyniškus.

Pavasaris – pats darbymetis

Pirkėjai iš viso mūsų rajono ir aplinkinių miestelių – ir sodybų savininkai, ir įmonių, seniūnijų bei savivaldybių atstovai – į Tamašauskų kiemą suka nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro, neišskirdami ir poilsio dienų. Savaitgaliais pirkėjų net daugiausia, o ypač jų padaugėja prieš didžiąsias pavasario šventes, atėjus kapų tvarkymo sezonui.

Šilutiškiai, pasak šeimininkės, pamėgo kompozicijas, ypač – sukurtas iš pelargonijos ir bakopos, kurios įprastai sodinamos į lovelius. Dar nuolat ieškoma tujų, ypač – smaragdinių. Populiari japoninė lanksva, magnolijos ir rododendrai.

Poilsio metas Tamašauskams yra žiema, o šiltuoju metų laiku – pats darbymetis. Mat tenka priimti ne tik pirkėjus, bet ir gimines bei draugus, dažnai čia sukančius bent pasigėrėti spalvų grožiu, kvapų įvairove.

„Aš ten važiuoju tada, kai noriu pailsėti nuo darbų ir žmonių šurmulio“, – tokius pasakymus tenka girdėti privačių pokalbių metu.

Augalais žavisi kiekvieną dieną

augalu ukis spygliuociai1Miškininkės išsilavinimą turinti ir kadaise vyrui, Švėkšnos girininkui Algirdui Tamašauskui talkinusi Rita jau gal 10-metį į mišką nueina tik savo malonumui. O girininkas juokauja jos ir grybauti nebeleidžiantis, esą gal jau net ir grybų nebepažįstanti. Tačiau veiklos ūkyje yra tiek, kad ir jis pats, apsukęs rytinį ratą po miškus, skuba talkinti žmonai.

Rita šypsodamasi prisipažįsta nežinojusi, jog yra tokia Tarptautinė žavėjimosi augalais diena, bet, jos nuomone, augalai toks dalykas, kuriuo žaviesi kiekvieną dieną ir negali nustoti to daryti. Ji irgi kiekvieną savo dieną pradeda su kavos puodeliu apeidama visą plačią, apie 60 arų užimančią sodybos teritoriją, užsuka ir į apie 2 ha užimantį šalia esantį parką. Tų apėjimų metu nuolat kyla naujos idėjos, kur dar galėtų kažką pasodinti, ką pakeisti.

Apžiūrėjusi sodybos grožybes, Rita suka į pusantro hektaro užimančius šiltnamius ir medelyną, kur darbo visada apstu. Juk nupirktus ir paaugintus augalų daigelius tenka persodinti, daryti kompozicijas, kasdien priimti dešimtis klientų.

Netrukus sueina ir jos talkininkai – du nuolatiniai darbininkai ir dar keli sezoniniam darbui primti žmonės.

Savo darbo vietą pamatė… Vilniuje

Rita prisimena savo verslo idėjos pradžią, kuriai akstiną davė apsilankymas Vilniaus lauko bandymų gėlininkystės stotyje. Ten pamačiusi tokį kompleksinį augalų ūkį, jog, jos pačios žodžiais tariant, akimirką jai pasirodė, jog mato… savo darbo vietą.

2001 metais ėmęsi savo verslo, Tamašauskai pasistatė tik mažą šiltnamį. Vėliau po truputį plėtėsi, Rita mokėsi įvairių augalų dauginimo ir auginimo subtilybių.

Dabar jie neretai savo augalus ar jų kompozicijas atpažįsta, net atsitiktinai pamatę gatvėje.

Šiandien R.Tamašauskienė dar nežino, ar dar labiau plės savo ūkį, bet mano, kad gali tekti didinti jei ne augalų rūšių kiekį, tai bent jų auginimo plotus. Mat jau dabar susiduria su problema, kai tenka patenkinti didelius kiekius vienodų augalų užsakančių pirkėjų norus.