Dėl ribojimų kvėpavome švaresniu oru

Pernai Lietuvos teritorijoje oro kokybės rodikliai buvo geresni nei 2019 m. Viena to priežasčių – sumažėję transporto srautai dėl šalyje įvesto karantino.
Mid adult woman in coastal setting, carrying backpack, breathing in fresh air

Daugelyje vietų sumažėjo kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5 koncentracijos, fiksuotos mažesnės benzo(a)pireno ir kitų policiklinių aromatinių angliavandenilių, azoto dioksido, ozono, daugelio sunkiųjų metalų vertės. Tačiau išaugo sieros dioksido ir anglies monoksido koncentracijos.

Oro kokybės tyrimai urbanizuotose teritorijose buvo atliekami Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, Jonavoje, Kėdainiuose, Mažeikiuose ir Naujojoje Akmenėje. Klaipėdoje oro užterštumas stebėtas dviejose stotyse, kituose miestuose įrengta po vieną tyrimų stotį. Tyrimai buvo atliekami ir Aukštaitijos, Žemaitijos bei Dzūkijos nacionaliniuose parkuose, kaimo foninėse stotyse, siekiant įvertinti ir tolimųjų oro teršalų pernašų įtaką Lietuvos orui bei nustatyti, ar neviršijamas augmenijos apsaugai nustatytas kritinis užterštumo lygis.

2020 m. vidutinė metinė kietųjų dalelių KD10 koncentracija nė vienoje stotyje neviršijo ribinės vertės. Palyginti su 2019 m., Jonavos ir Kėdainių oro kokybės tyrimų stotyse šis rodiklis padidėjo 40 – 50 %, Šiauliuose nekito, o kitose stotyse vidutinė metinė koncentracija buvo mažesnė 8 – 23 %. Vertinant 2003 – 2020 m. duomenis, Klaipėdoje, Mažeikių ir Naujosios Akmenės stotyse pastebima šio teršalo koncentracijos didėjimas, kituose zonos miestuose – mažėjimas.

Nors vidutinė metinė KD10 koncentracija neviršijo ribinės vertės, paros koncentracijai nustatyta norma atskiromis dienomis viršyta visose miestų tyrimų stotyse. Dažniausiai oro kokybės standartų neatitinkanti kietųjų dalelių koncentracija miestuose nustatyta šaltuoju metų laiku, kai oro užterštumas padidėdavo dėl įmonėse ir namuose deginamo kuro ir teršalų pernašos iš kitų valstybių.

Tačiau Šiauliuose ir Kėdainiuose per didelė KD10 koncentracija dažniau nustatyta šiltuoju metų laiku. Didelę įtaką oro užterštumo kietosiomis dalelėmis padidėjimui šiuose miestuose turėjo ne tik transportas, bet ir statybos, gatvių remonto metu keliamos dulkės.

Dar smulkesnių ir pavojingesnių sveikatai kietųjų dalelių KD2,5 vidutinė metinė koncentracija taip pat neviršijo ribinės vertės. Palyginti su 2019 m., Klaipėdoje šio teršalo koncentracija sumažėjo 43 %, Naujojoje Akmenėje 14 %, nacionaliniuose parkuose 11–26 %.

Tipiško transporto teršalo azoto dioksido vidutinė metinė koncentracija visose miestų tyrimų stotyse sumažėjo 10 – 36 %. Visur mažesnės buvo ir kancerogeno, šildymo sezono metu daugiausia išmetamo benzo(a)pireno koncentracijos aplinkos ore.

Didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas toms oro kokybės valdymo priemonėms, kurios efektyviau mažintų oro užterštumą dėl transporto ir pakeltosios taršos bei kietojo kuro deginimo.