Dėl verslo liudijimų kainų susikirto smulkiųjų ir vidutinių verslininkų nuomonės

PATENTININKAI 2Pirmadienį savivaldybės vadovams teko išgirsti daug karčių žodžių iš smulkiųjų rajono verslininkų, kurie dirba išsipirkdami verslo liudijimus, anksčiau dar vadintus veiklos patentais. Mat rajono vadovai suplanavo kitais metais šiek tiek didinti verslo liudijimų tarifus. Dauguma verslo liudijimų brangs 20-čia eurų, o kai kam ir dar daugiau.

Nors iki savivaldos rinkimų dar toloka, savivaldybės vadovai tikina, kad jiems brangūs visi – ir smulkieji, ir vidutiniai, ir stambieji verslininkai. Juk visi jie teikia paslaugas, gamina prekes, mokesčiais pildo savivaldybės biudžetą ir kuria darbo vietas rajono žmonėms.

Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis ir administracijos direktorius Sigitas Šeputis susikvietė sumulkiuosius ir vidutinius verslininkus pokalbiui, nes norėjo išklausyti jų nuomones apie planuojamus didinti individualios veiklos patentų tarifus. Į pokalbį buvo pakviesti ir verslininkai, kurie vadovauja akcinėms bendrovėms, todėl jiems taikoma visai kitokia mokesčių apskaitos tvarka.

Patentų augimas sąlyginai nedidelis

Šilutės r. savivaldybės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Alina Overlingaitė susirinkusiems išdėstė, kad daugeliui veiklų verslo liudijimų tarifai kitiems metams padidinti 20-čia eurų. Tačiau vargu ar galima tą padidinimą sureikšminti, nes daugeliu atveju metinis tarifas veiklai padidės realiai tik apie 0,2 – 0,4 euro vienai darbo dienai.

Šilutės smulkieji verslininkai iki šiol turėjo išskirtinai nedidelius mokesčius, kurie yra net 20 – 30 proc. mažesni nei kitose savivaldybėse. Todėl nuo kitų metų siūloma pavyzdžiui stiklo pjovėjams, pakinktų, balnų, lagaminų, rankinių gamintojams, meno kūrinių restauratoriams, laikrodžių ir juvelyrinių gaminių taisytojams ir t.t. metinį mokestį padinti nuo 29 iki 50 eurų.

Yra veiklų, kurioms patentų tarifai nekeičiami. Pavyzdžiui, 50 – 60 eurų per metus ir toliau mokės verslininkai, kurie teikia žuvies ir mėsos rūkymo paslaugas, gamins vaisių, uogų ir daržovių sultis, teiks turistų gido ar apnakvydinimo paslaugas.

Triukšmingiausi prekybininkai

Didžiausią nepasitenkinimą tarp susirinkusių verslininkų valdžiai išsakė Šilutės turgavietės ir Šilutės halės prekybininkai bei jų atstovai – politikas Alfonsas Vanagas ir verslininkas Rimantas Jaruškevičius. Jie teigė, kad valdžios užmojis padidinti patentų tarifus yra nelogiškas, nes ketvirtadalis rajono gyventojų jau ir taip paliko Šilutės savivaldybę. Mažėjant pirkėjų skaičiui surinkti lėšas pragyvenimui yra vis sunkiau. Be to, pasak prekeivių, dėl valdžios kaltės Šilutėje netrukus atsidarys dar du prekybos centrai. Jie piktinosi, kad valdžia to nedraudžia ir taip yra žlugdomi šilutiškių verslai.
PATENTININKAI 3
Pastarajį priekaištą savivaldybės meras V.Laurinaitis paneigė. Jis sakė, kad savivaldybė neturi jokių galių neįsileisti didžiųjų prekybos tinklų ir drausti jiems statyti savo prekybos centrus. Be to, pasak V.Laurinaičio, savivaldybės vadovai dažnai turi aiškintis, kodėl vėluoja „Lidl“ prekybos centro statyba, nes žmonės nori, kad tik jis greičiau pradėtų veikti.

Kita vertus, pasak mero, yra paradoksalu, kad nors gyventojų skaičius mažėja, Darbo biržoje vis dar registruota apie 2000 žmonių, tačiau šilutiškių perkamoji galia tik didėja. Prekybos tinklai taip nesiveržtų į Šilutę, jeigu jie neturėtų informacijos apie tai, kad Šilutėje gausu perkančiųjų. Todėl peršasi prielaidos, kad nemaža dalis šilutiškių gudrauja slėpdami pajamas ir dirba vegdami mokėti mokesčius, o kai kurie iš jų gal dar gauna ir bedarbio pašalpas.

Savivaldybės politikas socialdemokratas, gerai susipažinęs su turgaus prekeivių darbu A.Vanagas ragino valdžią nedaryti skubotų išvadų ir neskubėti didinti verslo liudijimo tarifų. Jo nuomone, prekiauti turguje verslo liudijimus perka žmonės, kurie neranda nuolatinio gerai apmokamo darbo. Be to, tarp turgaus prekeivių yra daug garbingo amžiaus žmonių – pensininkų, kurie taip šiek tiek prisiduria prie mažų pensijų. O verslo liudijimus įsigiję žmonės mažina naštą Valstybei – jie praranda teisę į kompensacijas už centralizuotai tiekiamą šildymą ir t.t.

Meras V.Laurinaitis ir savivaldybės administracijos direktorius S.Šeputis sakė, kad nemažai smulkiųjų verslininkų optimaliai mokesčių inspekcijoje deklaruoja savo darbo dienas ir taip susimažina metinį verslo liudijimo mokestį perpus ar dar daugiau. Juk mažiausias deklaruojamų darbo dienų skaičius, išsiperkant veslo liudijimą veiklai yra tik 5 dienos. Tokia valstybės įstatymais numatyta lengvata smulkiesiems verslininkams leidžia jiems susimažinti metinį mokestį iki visai mažų sumų. Yra smulkiųjų verslininkų, kurie dirba sezoniškai, yra tokių, kurie žino tikslias savo darbo dienas – pavyzdžiui Šilutės mieste turgaus dienos yra tik trečiadieniais ir šeštadieniais, o kai kuriose seniūnijose – tik vieną kartą savaitėje.  

A.Overlingaitės duomenimis, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje iki š.m. lapkričio 1 d. 1366 šilutiškiai įsigijo veiklos pagal verslo liudijimą pažymėjimus ir į savivaldybės biudžetą sumokėjo 53,16 tūkst. eurų. Taigi, Savivaldybė gavo kelis kart mažiau pajamų, nei būtų gavusi, jeigu visi verslo žmonės mokėtų pilną metų verslo liudijimo tarifą.   
    
Daugiausia patentų tarifai augs statybos ir technikos meistrams   
 
Tarp susirinkusiųjų nebuvo nė vieno iš smulkiųjų verslininkų, kurie dirba pagal verslo liudijimą – statybininkų ir autotechnikos meistrų. Jiems savivaldybė planuoja verslo liudijimo metinį tarifą kitiems metams kilstelėti daugiausia – jis bus padidintas nuo 280 iki 500 eurų. Ir tai nėra pati didžiausia valstybės nurodyta galima 2018 m. veiklos pagal verslo liudijimą suma, nes ji gali siekti iki 720 eurų.

Pasak savivaldybės vadovų, didinti minėtų veiklų verslo liudijimo tarifus ragina ir uždarųjų akcinių bendrovių bei individualių įmonių savininkai, darbui samdantys darbuotojus ir mokantys visus valstybės nustatytus mokesčius – PVM, pajamų mokestį ir t.t.

Pasak S.Šepučio, jau yra gudraujančių statybininkų, kurie dirba su visu darbuotojų būriu, nors visi darbuotojai turi verslo liudijimus ir moka supaprastintus ir minimalius verslo liudijimo mokesčius. Tai nėra teisėta, bet kai yra toks didžiulis mokesčių atotrūkis tarp dirbančiojo su verslo liudijimu ir įmonės dirbančiojo, atsiranda prielaida piktnaudžiauti. Be to, yra sudėtinga smulkiuosius verslininkus sukontroliuoti ar jie apskritai sąžiningai atsiskaito su savivaldybės biudžetu už savo veiklą. Juk galima įsivaizduoti, kaip yra sudėtinga sukontroliuoti statybininkus, kurie darbuojasi privačiuose butuose ar namuose.

Be to, pasak S.Šepučio, analizuojant Darbo biržos duomenis galima pastebėti, kad yra daug verslininkų, trumpai dirbančių su verslo liudijimu, kurie baigę darbus nedelsdami vėl registruojasi Darbo biržoje, kad įgautų bedarbio statusą ir naudotųsi, mokestinėmis lengvatomis šildymui, karštam vandeniui ir t.t. 

Bendrovių vadovai jaučiasi nuskriausti

UAB „Statyk pats“ direktorius Dževaldas Žemaitaitis, kuris vadovauja ir automobilių servisui „Bosch“ stebėjosi, kad savivaldybė toleruoja, jo manymu, akivaizdžias apgavystes. Jis sakė turintis duomenų, kad bemaž visi su verlso liudijimais dirbantys automobilių remonto meistrai Mokesčių inspekcijoje deklaruoja, jog jų mėnesio pajamos yra pusė minimalaus mėnesio atlyginimo – 240 eurų. Pasak verslininko, jam į minėtąjį automobilių servisą, kur yra sukurtos puikiausios darbo sąlygos ir supirkta nauja įranga, yra sudėtinga pasikviesti dirbti autošaltkavį net už siūlomą 600 – 700 eurų atlyginimą atskaičius mokesčius. Tai kodėl smulkieji verslininkai – automobilių meistrai dirba už deklaruojamą pusę minimalaus atlyginimo.

Todėl, pasak D.Žemaitaičio, 6 – 7 jo bendrovės autošaltkalvių mokesčių suma per metus yra bemaž tokia pat, kiek sumoka 50 verslo liudijimus išsipirkusių automobilių meistrų, dirbančių garažuose.

D.Žemaitaitis piktinosi ir faktu, jog kontroliuojančios institucijos nepakankamai prižiūri, kaip su verslo liudijimais besidarbuojantys meistrai tvarkosi su gamybos atliekomis. Jis dėstė žinantis nemažai mini sąvartynų, kuriuose verčiamos padangos, plastikinės automobilių dalys ir kt..

Panašias nuoskaudas dėstė ir metalo dirbinių bendrovės vadovas, neminėjęs savo pavardės.

Savivaldybės meras V.Laurinaitis patvirtino, kad jau ne kartą turėjo išklausyti akcinių bendrovių ir individualių įmonių savininkų priekaištus, jog smulkiesiems verslininkams, dirbantiems su verslo liudijimais, yra nuolaidžiaujama ir sudarytos visos sąlygos išvengti mokesčių bei visoms įmonėms privalomos tvarkos.

V.Laurinaitis sakė, kad galutinis sprendimas dėl verslo liudijimų tarifų bus priimtas lapkričio 30 dieną Savivaldybės tarybos posėdyje.