Prieš mažiau nei mėnesį plačiai nuvilnijo žinia, kad aplinkos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo savo augintinio ekskrementų nesurinkęs šeimininkas turės sumokėti 500 Lt baudą už aplinkos teršimą.
Šilutės rajono savivaldybėje sudaryta komisija kelis kartus per metus rengia reidus ir tikrina, ar žmonės laikosi gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių. Reiduose dalyvauja ir policijos pareigūnai – jie šeimininkus įspėja dėl taisyklių nesilaikymo, o už grubius pažeidimus ir nubaudžia. Tokių nubaustų augintinių šeimininkų Šilutėje vos per pusmetį užfiksuota 95.
Tačiau kai kuriems piliečiams vis dar nepakyla ranka surinkti augintinių paliktų krūvelių. Pabandę patikrinti, ar gresianti 500 Lt bauda paskatino šilutiškius rūpintis savo augintiniais ir aplinkos švara, nesugaišome nė valandos: pusvalandį pasivaikščiojus Pylimo gatve, sutikome dvi šilutiškes, kurios paliko „tautos džiaugsmui“ savo šunų ekskrementus.
Nerinkti šunų ekskrementų nebeapsimoka
Birželio 21 dieną aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pasirašė įsakymą, kuriuo šunų savininkams nustatoma griežta atsakomybė už aplinkos teršimą. Dabar nesurenkantys savo augintinių ekskrementų šunų savininkai turės atlyginti už aplinkos teršimą – sumokėti 500 litų.
Ministro nuomone, sugriežtinus atsakomybę situacija keisis – atlygis už nepagarbą aplinkiniams, nevalyvumą ir net sveikatai keliamą pavojų dabar bus adekvatus. Patingėję surinkti ekskrementus ar tiesiog nekreipdami dėmesio į savo augintinių paliekamas „žymes“, šunų šeimininkai dabar turės gerokai patuštinti savo kišenes.
Minėtu įsakymu šunų ekskrementų netvarkymas, paliekant juos aplinkoje, prilyginamas nepavojingų atliekų išmetimui, o pagal neseniai įsigaliojusią tvarką net ir už patį mažiausią į aplinką išmestų nepavojingų atliekų kiekį pažeidėjas turi sumokėti ne mažiau kaip 500 litų.
Dergiančių šunų gaudynės Šilutėje
Sumanius patikrinti, ar šilutiškius išgąsdino gresianti nemaža bauda, neprireikė nė valandos užfiksuoti aplinkos teršėjus.
Liepų gatve vedžiojusi savo šunį paauglė su kompanija surinkti jo ekskrementų neįstengė. Augintiniui atlikinėjant reikalus, mergaitės draugai iš lėto keliavo tolyn, o ši, dairydamasi aplink, nekantriai laukė, kada galės pasišalinti. Taip ir liko ant pievos šuns krūvelės…
Pasiviję šiuos jaunuolius, užklausėme, kodėl jie teršia aplinką, kurioje ir patys gyvena. „Eisim atgal ir surinksim“, – bandė įtikinti susigėdusi mergina. Polietileno maišelį, pasak šuns šeimininkės, ji turi. Bet kodėl iš karto paauglei nepakilo ranka surinkti tai, ką jos šuniukas pridarė, nežinojo ir ji pati…
O senolė, kiekvieną vakarą Pylimo gatvėje esančiu trinkelėmis klotu takeliu vedžiojanti savo augintinį, net nesuprato, kodėl, šuniukui pritūpus, korespondentė padavė jai į rankas maišelį. Bandant močiutei išaiškinti elementarius dalykus, kad šuns „žymes“ reikia surinkti, nes šiuo keliuku vaikšto šeimos su mažais vaikais, o už nesurinkimą gresia nemaža bauda, ši susierzinusi numojo ranka ir pasipiktinusi iškoneveikė apie švarą ir higieną prabilusią korespondentę: „Aiškins man piemenė…“.
Bevaikščiojant teko sutikti nemažai šilutiškių, kurie turi maišelius ir surenka tai, ką jų keturkojis padaro. Šilutiškė Laura prisipažino, kad anksčiau ji taip pat palikdavo savo šuns išmatas, bet pastebėjusi, kad aplinkiniai vis dažniau pradeda vaikščioti su maišeliais, jau porą metų šiuo pavyzdžiu seka ir pati.
O savo augintiniu besirūpinančiai Jurgai net nekilo klausimų, kodėl reikia surinkti šuns krūveles: „Surenku visuomet ir dėl savęs, kad po to nebūtų baisu vaikščioti nutirpus žiemos sniegui“.
Apie netinkamą priežiūrą galima pranešti ir seniūnijai
Augintiniais ir švara nesirūpinančius šilutiškius stebi ir Šilutės rajono savivaldybėje sudaryta komisija. Komisijos nariai kartu su policijos pareigūnu kelis kartus per metus rengia reidus ir dažniausiai įspėja nederamai šunis prižiūrinčius piliečius. Tokie reidai vykdomi jau penktus metus.
Tikrinant, ar nepažeidžiamos šunų laikymo, priežiūros ir vedžiojimo taisyklės, užkliūti komisijos nariams gali augintinių vedžiojimas ne tam skirtose aikštelėse (specialios šunų vedžiojimo aikštelės Šilutėje yra šešios).
Už ekskrementų išmetimą į paprastą šiukšlių dėžę šeimininkas taip pat gali sulaukti įspėjimo – šunų išmatoms išmesti yra 
skirtos specialios dėžutės.
Turbūt net nereiktų priminti, kad agresyvių veislių ir piktus šunis privaloma vedžioti su antsnukiais, o visus – su pavadėliu.
Yra dar viena problema – kiemuose laksto nemažai šunų, kurie nenutrūkę nuo pavadėlio, nepasimetę, o tiesiog šeimininkų išleisti pasilakstyti. Pavyzdžiui, Knygnešių g. 2-ojo daugiabučio gyventojai „Šilutės naujienoms“ skundėsi, jog čia nuolat pro duris išleidžiamas senas šuo. Nusileidęs laiptais, jei tik lauko durys uždarytos, jis loja prie jų tol, kol kas nors neapsikentęs triukšmadarį išleidžia. Tuomet šuo laksto, kur tik nori, ir pasivaikščiojęs grįžta atgal vėl loti prie uždarų durų. O jo bet kur paliktų krūvelių, savaime aišku, surinkti nėra kam.
Apie tokius atvejus, kai kaimynai netinkamai rūpinasi ar vedžioja savo augintinius, pažeidžia gyvūnų priežiūros ar vedžiojimo taisykles, gyventojai gali pranešti seniūnijai. Šilutės seniūno pavaduotojas Algirdas Ivanauskas sakė, kad tokių skundų seniūnija gauna nuolat ir į juos reaguoja.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato l. e. Valdymo organizavimo skyriaus specialistės pareigas einanti Gintarė Paulauskienė:
Pareigūnai, patruliuojantys tiek miesto teritorijoje, tiek kitose vietovėse, taip pat fiksuoja pažeidėjus, kurie vienaip ar kitaip pažeidžia gyvūnų laikymo ir vedžiojimo taisykles – netinkamai vedžioja gyvūnus, nesega pavadėlių ar antsnukių, nesurenka jų ekskrementų. Pareigūnai kalbasi su gyventojais, ragina juos geriau susipažinti su gyvūnų laikymo ir vedžiojimo taisyklėmis. Už grubius pažeidimus surašomi administracinės teisės pažeidimo protokolai.
Pavyzdžiui, nuo šių metų sausio 1 d. Šilutėje buvo surašyti 95 administracinės teisės pažeidimų protokolai pagal straipsnį, kuris reglamentuoja gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo ir kitas taisykles.
Policijos pareigūnai gyventojų prašo pranešti apie gyvūnų šeimininkus, kurie nesilaiko taisyklių. Žmonės ir patys galėtų imtis iniciatyvos, bendradarbiauti su seniūnijomis įrengiant šunų vedžiojimo aikšteles daugiabučių kvartaluose ar kitose vietose, kur dažnai vedžiojami gyvūnai.