Numerologijos požiūriu laikas teka nesibaigiančiais pasikartojančiais ciklais nuo 1 iki 9. Per dešimtmečius ir šimtmečius kiekvieni metai su savimi neša naują skaičių. O ką jau kalbėti apie Tūkstantmetį!
Nėra magiškesnio skaičiaus už 9, mat bet kurio skaičiaus daugybos iš 9 rezultatas vėl redukuojamas į 9 (9×2=18, 1+8=9; 9×11=99, 9+9=18 ir vėl 1+8=9).
Devyni susijęs su skaičiumi trys (3×3) ir tuo pačiu su šv. Trejybe. Devyni angelai, devynios mūzos ir t. t. Devynetas laikomas tobulumo skaičiumi. Didžiausias iš vienaženklių ir apimantis visus vienaženklius skaičius. Tai ryšys su kosmosu, su vientisumu.
Devynetukas – tai tarsi oro balionas ant siūlo, pasiruošęs kilti aukštyn. Tai rodo potencialą skatinantį greitą vystymąsi, tikslą, tai kūryba arba naikinimas, vidurio čia nėra. Tai jėga valdanti likimą ir drąsa neriant į gyvenimo sūkurį. Tai kova, judėjimas, ugnis. Tokius kovingus bruožus šiam skaičiui suteikia Marso planeta, globojanti devynetuką.
*1509 m. gegužės 21 d. Švėkšnos dvaro savininko Žemaitijos seniūnaičio ir Lietuvos DK markizo donacijos aktu įkurta Švėkšnos parapija.
*Pirmąją medinę bažnyčią 1509 m. pastatė Žemaičių seniūnas Mikalojus Kęsgaila. Jis pasižada amžiams Švėkšnos bažnyčiai skirti iš Švėkšnos dvaro žemės tiek, kiek reikia 40-čiai statinių kviečių apsėti, 10 šeimų su jų turimomis žemėmis, tris dvaro karčiamas Švėkšnoje, savo reikmėms virti alų ir midų ir kasmet amžiams – statinę tiršto nepraskiesto medaus ir dešimtinę nuo visų pasėlių iš Švėkšnos, Beržynų, Gintališkės dvarų, o bažnyčią įpareigoja kasmet laikyti trejas giedotinas mišias – šv. Trejybės, Palaimintosios Mergelės, šv. Jokūbo.
*1569 m. vienturtė Trakų vaivados Kęsgailos duktė, ištekėjusi už Vitebsko vaivados Jono Zavišos, kraičiui dovanų gavo Švėkšną.
*1769 m. mirus Vilhelmui Jonui Broel Pliateriui dvaras atiteko jo vaikams.
*1799 m. gimė Simonas Stanevičius – poetas, tautosakininkas, filosofas, istorikas. Kurį laiką gyveno Stemplių dvare, ten ir mirė. Švėkšnos kapinėse neradus jo kapo – atminimui buvo pastatytas kenotafas (aut. V. Majoras).
*1819 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia.
*1829 m. Vilniuje išleistas liaudies dainų rinkinys „Dainos žemaičių“, kurias surinko talentingiausias pasakėčių kūrėjas XIX a. Lietuvoje Simonas Stanevičius.
*1899 m. į Švėkšną paskirtas klebonas prelatas Julius Maciejauskas (jo palaikai iš JAV parvežti ir palaidoti bažnyčios šventoriuje).
*1919 m. buvusios rusiškos mokyklos patalpose vietos šviesuomenės iniciatyva įsteigta privati progimnazija.
*1919 m. švėkšniškiai sutiko į Švėkšną atžygiavusią Lietuvos kariuomenę.
*1919 m. mirus dr. Rugiui, Švėkšna liko be gydytojo.
*1939 m. vienuolės elzbietietės pradėjo statyti vienuolyną, vėliau tapusį ligonine.
*1959 m. Švėkšna priskirta Šilutės rajonui (iki tol – Priekulės r.)
*1969 m. Švėkšniškių draugijos iniciatyva Čikagoje buvo atšvęstas Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos penkiasdešimtmetis, o Švėkšnoje, švenčiant mokyklos jubiliejų, parko namelyje atidarytas muziejus.
*1999 m. mokytojas P. Čeliauskas išleido knygą „Švėkšna prisiminimuose“.
*1999 m. miestelio centre, už finansinę Švedijos vyriausybės ir Fargelandos savivaldybės suteiktą paramą, įrengti vandentiekio ir kanalizacijos tinklai.
*2009 m. virš šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios šventoriaus vartų atidengta kalvio D. Šarkaus stilizuota juodo metalo saulutė su ginkluotu raiteliu rato viduryje – Lietuvos Tūkstantmečio minėjimui skirtas simbolinis ženklas.
*2009 m. ant Parakaunyčios kalno atidengtas ir pašventintas Tūkstantmečio aukoms atminti paminklas, pastatytas už surinktas aukas. (aut. kalvis Darius Vilius).
*2019 m. Švėkšnos muziejaus muziejininkė Monika Žąsytienė išleido knygą „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“
*2019 m. Švėkšnoje gyvenusių menininkų Jakševičių darbai įtraukti į Kultūros vertybių registrą.
*2019 m. švėkšniškė Valerija Čeliauskaitė atšventė 100 metų jubiliejų.