„Pagal paskirtį visas dezinfekcines priemones būtų galima suskirstyti į skirtas paviršių ir instrumentų dezinfekcijai, odos dezinfekcijai, žaizdų dezinfekcijai bei lėtinių žaizdų – pragulų, pirmo ir antro laipsnio nudegimų, opų – dezinfekcijai“, – vardija „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.
Žaizdoms dezinfekuoti
Tinkama dezinfekcija apsaugo žaizdas nuo infekcijų, pagreitina gijimą, mat tikrai ne visos žaizdos greitai gyja. Dideli nubrozdinimai gali šlapiuoti keletą dienų, jei žaizda yra tokioje vietoje, kuri nuolat juda (ant delno, kelio ar alkūnės), ji taip pat lėčiau gis, gali ir pakraujuoti. Sunkiai ir lėtai gyja gyvūnų įkandimai. Svarbu žaizdą kasdien pertvarstyti, prieš pertvarstymą dezinfekuoti ir stebėti, ar neatsirado nemalonus kvapas, nesiplečia paraudimas aplink žaizdą, nepadaugėjo eksudato (uždegiminės kilmės skysčio), nepasikeitė jo spalva. Jei žaizda blogėja, reikia kreiptis į gydytoją.
Viena dezinfekcinių medžiagų grupė skirta nedidelėms žaizdoms dezinfekuoti, pvz., po nedidelių operacijų ar sužeidimų. Tai vandenilio peroksidas, „Asept“, „Oktiseptas“, briliantinė žaluma, spiritinis jodo tirpalas, joduotas povidonas ir kalio permanganatas.
„Tiesiai ant žaizdos galima drąsiai pilti vandenilio peroksidą, kuris dar ir stabdo nedidelį kraujavimą. „Okteniseptas“ tinkamas odos ir gleivinių dezinfekcijai, pvz., po nedidelių operacijų lytinių organų, išangės srityse. „Asept“ papildomai galima dezinfekuoti vabzdžių įkandimus, jis taip pat nedirgina odos. Briliantinės žalumos ir jodo tirpalo pilti tiesiai ant žaizdos negalima, tepama aplink žaizdą. Nors vėjaraupių bėrimams gydyti naudojamos specialios vėsinančios ir dezinfekuojančios putos, briliantinė žaluma irgi tinka, nes joje esantis spiritas padžiovina spuogelius ir jie greičiau gyja. Tik ten, kur oda nukasyta, pažeista, žaluma geriau netepti, o naudoti kitą priemonę“, – sako vaistininkė.
Kartais sunkiai gyjančioms, uždaroms žaizdoms, neaiškios kilmės ir vėjaraupių bėrimams lytinių organų srityje skiriamos kalio permanganato vonelės. 1 litrui šilto vandens užtenka mažo grūdelio permanganato, kad vanduo taptų švelniai rožinis – didesnė koncentracija odą nudegins. Jei šiuo tirpalu valoma žaizda, kiekvienam valymui reikia ruošti tirpalą iš naujo.
Tiesiai ant žaizdos galima purkšti ar pilti joduotą povidoną. Kartais lėtinėms, pooperacinėms žaizdoms plauti gydytojai rekomenduoja jį skiesti: 5-50ml vaisto skiedžiama su vandeniu iki 100 ml. Joduotas povidonas netinka vaikams iki 2 metų, jodui alergiškiems žmonės, pacientams, gydomiems radioaktyviu jodu, jo negalima naudoti kartu su „Okteniseptu“, vandenilio peroksidu, vaistais, kurių sudėtyje yra sidabro.
Yra dezinfekcinių priemonių, skirtų sudėtingoms žaizdoms: praguloms, opoms, nudegimams. Šios žaizdos dažnai būna padengtos šašais, nekroziniu audiniu ar bioplėvele, iš jų gali tekėti limfa ar eksudatas, kurie gali atrodyti kaip pūliai. Tai gali paskatinti ant žaizdos dėti antiseptinius vaistus, nors to daryti nereikia.
Gydant tokias žaizdas svarbiausia tinkamai jas valyti, o paviršių laikyti drėgną. Tam naudojami hidrogeliai „Granugel“, „Bionect“, „Farmactive“ ir kt. Tokių žaizdų geriau savarankiškai negydyti, gydytojas patars, ar užtenka tik praplovimo dezinfekuojančiais tirpalais „Prontosan“, „Granudacyn“ ir specialaus tvarsčio, ar vis tik žaizdą būtina tepti tepalais su sidabru ar antibiotikais.
Priemonės su alkoholiu
Dezinfekcinių priemonių, skirtų sveikai odai, yra daugiausia. Šiai grupei priskiriamos rankų dezinfekcinės priemonės, taip pat „Sterillium“, „Cutasept F“, „Chemisept G“, „ADK-612“, salicilo rūgšties spiritas, spiritinės vienkartinės servetėlės, dezinfekcinės servetėlės rankoms, kurias visada verta turėti ir kelionėse.
Dauguma šių priemonių pagamintos alkoholio pagrindu, todėl jų negalima purkšti ar pilti ant žaizdos, nes ne tik skaudės, bet ir žaizda bus papildomai „išdeginta“, pailgės jos gijimas. Šiai grupei priskiriamos ir priemonės vaikams su hipochloro rūgštimi, pvz., „Aquaint baby“, „Antisept S“. Po papurškimo rūgštis dezinfekuoja ir iš karto išgaruoja, nepalikdama nei lipnumo, nei skonio ar kvapo. Todėl šie produktai tinkami net mažiausiems, jais galima dezinfekuoti ir kūdikių daiktus.
Dar viena grupė dezinfekcinių medžiagų turi stiprų priešgrybelinį veikimą. Tai „Cutasept feet“ ir „Chemisept FG“, kurie įprastai rekomenduojami žmonėms, besigydantiems pėdų ir kojų nagų grybelį.
Šiomis priemonėmis reikia išpurkšti kojines, šlepetes, avalynę. Jos sunaikina grybelio sporas ir apsaugo nuo pakartotinos infekcijos. Jas taip pat galima purkšti ant odos ir naudoti kaip profilaktinę priemonę po apsilankymo viešose pirtyse, baseinuose. Visų jų poveikis labai platus, dauguma naikina ne tik bakterijas, grybelius, bet ir virusus, tokius kaip roto, COVID-19 ir kitus.
Pagal BNS inf.