Didėja nikotino ir alkoholio vartojimas tarp paauglių, šie įpročiai tampa būdingesni mergaitėms

Naujausias tyrimas rodo, kad žalingų įpročių – nikotino gaminių ir alkoholio vartojimo – paplitimas tarp vaikų ir paauglių didėja, visų pirma dėl dažnesnio elektroninių cigarečių naudojimo, dalijasi Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU). Ypač išryškėja nauja tendencija: skirtingo amžiaus mergaitės ir merginos dažniau renkasi žalingas medžiagas nei berniukai ir vaikinai. Duomenys rodo, kad žalingų medžiagų naudojimas susijęs su dažniau patiriamais skausmais, prastesne savijauta ir mažesniu laimingumu.

Pasak specialistų, analizuojant 2022 m. pavasarį atlikto tarptautinio HBSC tyrimo duomenis Lietuvoje paaiškėjo, kad vertinant žalingų medžiagų vartojimą 5–9 klasėse sumažėjo įprastinių cigarečių rūkymas (nuo 16 iki 12 proc.), tačiau padidėjo elektroninių cigarečių naudojimas (nuo 18 iki 21 proc.). Rūkančių įprastines ar elektronines cigaretes vaikų ir jaunuolių dalis auga – 5 klasėje rūkančių vaikų padaugėjo nuo 7 iki 8 proc., 7 – nuo 11 iki 19 proc., o 9-oje liko stabilus – kiek daugiau nei 40 proc.

Ima plisti vienkartinių elektroninių cigarečių rūkymas – tarp 9 klasių moksleivių tai nurodė 26 proc. apklaustųjų. Vertinant alkoholio vartojimo tendencijas pastebėta, kad įprastas vartojimas sumažėjo nuo 18 iki 17 proc., o nesaikingas – nuo 15 iki 11 proc.

Nauja tendencija – tiek rūkymas, tiek alkoholio vartojimas tampa būdingesnis mergaitėms ir merginoms. Šie skirtumai labiausiai ryškūs 7 ir 9 klasėse. 7 klasėje elektronines cigaretes nurodė vartojančios 21 proc. mergaičių (14 proc. berniukų), alkoholį vartojančios – 15 proc. (berniukai 10 proc.). Panašūs skirtumai ir 9 klasėje. Tai rodo, kad prevencinės programos jau turėtų būti nukreiptos ir į mergaites, nes jų grupėje žalingų įpročių plitimas didėja.

Mokslininkai nustatė, kad moksleiviai, kurie renkasi žalingus įpročius, dažniau skundžiasi galvos, nugaros ir skrandžio skausmais, jiems dažniau pasireiškia galvos svaigimas ir silpnumas, jie pasižymi prastesniais psichoemociniais rodikliais. Rūkantieji moksleiviai 2–3 kartus dažniau jaučiasi nelaimingi nei nerūkantieji, panašūs rodikliai stebimi ir alkoholio vartojime. Taip pat nustatyta, kad žalingus įpročius pasirenkantys moksleiviai yra mažiau patenkinti gyvenimu, nepatenkinti savo sveikatos būkle, šios sąsajos labiau išreikštos tarp merginų.

Mokslininkai pabrėžia, kad, siekiant sumažinti neigiamą alkoholio ir nikotino gaminių poveikį jaunuoliams, svarbu atsižvelgti į tai, jog šių medžiagų vartojimas siejasi su dabartine jų psichoemocine ir fizine savijauta. Tai reiškia, kad žalingi įpročiai gali atsiliepti sveikatai ne tik suaugus ar senatvėje, bet jau ir paauglio amžiuje.

Elta inf.