Didesnę valstybės paramą gaus ne visos daugiavaikės motinos

Valstybines-pensijas-gales-gauti-tik-nustatytus-reikalavimus-atitinkancios-daugiavaikes-motinos articlethumb580Savivaldybės Socialinės paramos ir Civilinės metrikacijos skyriams bei juristams šiemet teko gerokai didesnis nei ankstesniais metais krūvis, mat tenka nagrinėti prašymus skirti II laipsnio valstybines pensijas motinoms, pagimdžiusioms (įvaikinusioms) 5 ir daugiau vaikų, išauginusioms juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusioms.

Per 8 metų mėnesius išnagrinėta apie 330 tokių motinų prašymų, parengtos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai išsiųstos 293 bylos.

Didžiausias kliuvinys – vaikų pražangos

Nuo šių metų savivaldybių Socialinės paramos skyriams tenka nagrinėti žymiai daugiau prašymų skirti II laipsnio pensiją, negu ankstesniais metais, nes anksčiau tokios pensijos priklausydavo tik 7 ir daugiau vaikų išauginusioms ir gerai išauklėjusioms motinoms.

Dėl naujosios tvarkos šiemet Šilutės savivaldybės Socialinės paramos skyriaus specialistams teko kasdien priimti po keliolika ir net keliasdešimt prašymų skirti padidintą pensiją. Buvo dienų, kai priimti net 75 prašymai. Skyriaus darbuotojai viliasi, kad bent metų pabaigoje prašymų bus pateikta mažiau, bet prognozuojama, kad apie 100 motinų dar kreipsis.
Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis sako, jog pradėjus nagrinėti motinų suneštus dokumentus paaiškėjo, kad dažniausias kliuvinys daugiavaikėms motinoms gauti daugiau pinigų yra reikalavimas „gerai išauklėjo vaikus“.

Įstatymai reglamentuoja, kad II laipsnio vastybinę pensiją gali gauti motinos, kurių vaikai išauginti dorais žmonėmis, ištikimais piliečiais, kurie gerbia savo tėvus ir kitus šeimos narius, globoja juos senatvėje ir negalios atveju, tausoja jų palikimą ir pan. Jeigu, neatsižvelgiant į amžių, vaikas buvo teistas už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, nesvarbu, ar teistumas yra išnykęs, ar ne, laikoma, kad jis nėra gerai išauklėtas, II laipsnio valstybinė pensija tokiai daugiavaikei motinai negali būti skiriama.

Taip pat pensija nepriklauso, jeigu vaikas buvo teistas už nesunkų nusikaltimą, tačiau teistumas nėra išnykęs.
Vaikų teistumą tikrina Vidaus reikalų ministerijos Informatikos ir ryšių departamentas.

Dažnai II laipsnio valstybinės pensijos kreipiasi daugiavaikės motinos, kurių vaikai buvo teisti už chuliganizmą arba vagystę iki Nepriklausomybės atkūrimo. Šie nusikaltimai pagal tuometinį LTSR baudžiamąjį kodeksą buvo priskiriami prie sunkių nusikaltimų. Kita nusikaltimų grupė buvo vadinamieji valstybiniai nusikaltimai, o nuo 2003-ųjų Lietuvoje galiojantys įstatymai dar išskiria ir apysunkių nusikaltimų grupę.

Štai ir susidaro teisiniai neatitikimai, todėl kiekvieną tokį atvejį tenka aiškintis juristams.

Tikrinama ir vaikų, ir motinų reputacija

Atsirado ir gudraujančių motinų, kurios pristatė tik 5 savo vaikų dokumentus, tuo tarpu tų, kurie buvo teisti, nerodė visai. Bet apgauti valdininkų nepavyksta nė vienai, ir tokios mamos į padidintą pensiją negali pretenduoti.

Įdomu, kad atsirado suaugusių vaikų, kurie tikino patys nežinoję, jog jie buvo teisti. Taip yra nutikę žmonėms, kurie sovietmečiu buvo padarę kokį menką prasižengimą, dėl jo jie buvo svarstyti kokios komisijos ir už akių gavę nuobaudą.
Šilutės r. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus darbuotojams jau teko atmesti 26 prašymus, kai paaiškėjo, kad vaikai yra padarę sunkius nusikaltimus arba jų teistumas dar neišnykęs.

Beje, ir pačios motinos gyvenimas turi atitikti visuomenėje priimtas elgesio normas. Tai reiškia, kad didesnė pensija nemokama asocialiai gyvenusiai motinai, kuri nesirūpino savo vaikais, netinkamai juos auklėjo.

Socialinės paramos skyriaus specialistams gaila tų motinų, kurios didesnių pensijų negaus tik dėl savo vaikų pražangų.

Didelė problema – užsieniečių charakteristikos

Įrodyti tą „gerą išauklėjimą“ šiandien dažnai yra itin sudėtinga, mat daugelio šeimų atžalos yra išsklidusios po užsienio šalis. Visgi ten išvykę vaikai privalo atsiųsti savo darbdavių surašytas charakteristikas, o Lietuvoje esantys giminės – jas išversti į lietuvių kalbą.

Daugeliui motinų tai irgi sunkiai įveikiama užduotis, mat paaiškėjo, kad yra šeimų, kurios net nebeturi ryšių su savo išvykusiais vaikais.

Sudėtinga dar ir tai, kad dažnoje gausioje šeimoje bent viena raidele skiriasi šeimynykščių pavardės, kai kada mama Onutė bent vieno vaiko dokumentuose būna įrašyta „Ona“. Tuomet vėl tenka tikslinti duomenis, taisyti bylas.

Pinigai pradedami mokėti tik nuo ministerijos komisijos patvirtintos dienos.

Motinos, sulaukusios Valstybinių socialinių draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių arba pripažintos nedarbingos ar iš dalies darbingos, netekusios 60 proc. ir daugiau darbingumo, dėl valstybinės pensijos turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos seniūniją arba Socialinės paramos skyrių ir pristatyti reikalingus dokumentus: prašymą, gyvenimo aprašymą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, visų vaikų gimimo liudijimus, charakteristikas (išduotas mokymo įstaigų, darbdavių arba seniūnų, ne anksčiau kaip prieš 2 mėnesius iki prašymo pateikimo). Užsienyje dirbančių vaikų charakteristikos turi būti išverstos į lietuvių kalbą.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.