Silpnėjimo priežastis
Pagrindiniais veiksniais, lemiančiais regos silpnėjimą, BENU vaistininkė Inga Norkienė įvardija genetines priežastis, kurios pasireiškia trumparegyste, toliaregyste, astigmatizmu ar kitomis būklėmis. Neišvengiamas veiksnys – ir žmogaus amžius, svarbus ir darbo pobūdis.
Jeigu žmogus dirba įtemptą darbą prie kompiuterio, jo regėjimas gali pakisti greičiau nei to, kuris dirba lauke ne tokį įtemptą darbą. Šis aspektas ypač jautrus vaikams. Darbo-poilsio režimo nepaisymas, dienos šviesos trūkumas gali tapti pagrindiniais veiksniais, lemiančiais ankstesnį regos silpnėjimą.
2020 m. net 2,2 milijardams žmonių pasireiškė regos susilpnėjimas, o 1 milijardui atvejų galėjo būti užkirstas kelias.
Neigiamas ekranų poveikis akims ypač atsiskleidė pandemijos laikotarpiu. Nemažai gyventojų kreipdavosi į vaistininkus dėl diskomforto akyse, sausumo, ašarojimo, tai – nuolatinio žiūrėjimo į ekraną pasekmė.
„Žiūrėdami į ekraną mirksime rečiau negu reikėtų. Įprastai akys nevalingai sumirksi 15–20 kartų per minutę. Jei žiūrime į ekraną – 2–5 kartus. Akies paviršius natūraliai nėra pakankamai drėkinamas, jis sausėja, džiūva“, – sako specialistė. Nemalonius pojūčius aštrina įsistebeilijimas į ekranus iš mažo atstumo. Atstumas nuo akių iki ekrano turėtų būti bent 45 centimetrai. Kuo mažesnis ekranas, tuo blogesnis regėjimui, žiūrint į mažesnį ekraną akys labiau įsitempia.
Padės mankštos
„Akivaizdžių rezultatų galime pasiekti reguliariai darydami įvairius akių pratimus. Jeigu dirbant visą dieną tenka praleisti prie kompiuterio, svarbu reguliarios pertraukos. 20-20-20 taisyklė: 20 minučių žiūrima į ekraną, 20 sekundžių į tolį, geriausia, į objektą, esantį už 20 metrų“, – dalijasi I. Norkienė.
Svarbus aspektas – akių mankšta keletą kartų per dieną. Ilgą laiką žiūrint į ekranus silpsta akių raumenys, atsakingi už matymą į tolį, gali išsivystyti trumparegystė. Nuolat atlikdami pratimus pramankštinsite visus akių raumenis.
Jei visą dieną praleidžiame žiūrėdami į kompiuterį, laisvalaikį reikėtų leisti žiūrint tolyn – važinėti dviračiu, sportuoti. Jei dirbant visuomet žiūrima į tolį, laisvalaikiu – atvirkščiai, reikėtų užsiimti veiklomis žiūrint iš arti.
Sausas patalpų oras gali paveikti mūsų akių sveikatą ir kelti diskomfortą. Tokiais atvejais I. Norkienė pataria pasirūpinti drėkinamaisiais akių lašais. Esant patalpose, kuriose yra 40–60 proc. drėgmė, akys neturėtų jausti diskomforto. Jei sąlygos nėra idealios, pravartu turėti drėkinamųjų akių lašų ar gelio. Būtina jų naudojimo sąlyga – stebėti, kada preparatas buvo pradėtas naudoti, pasibaigus terminui pakeisti nauju.
Buvimas gryname ore padėtų akims atsistatyti, gauti natūralios šviesos po visos dienos dirbtinėje šviesoje.
Svarbiausi regėjimui elementai: vitaminas A, C ir E, mineralai selenas, varis, cinkas ir vitamino A provitaminas – betakarotinas bei jam giminingi antioksidantai liuteinas, zeaksantinas, taip pat omega-3 riebiosios rūgštys. Šie vitaminai tiesiogiai negerina regėjimo, tačiau jų trūkstant, akys tai praneša. Liuteinas ypač svarbus norint pristabdyti amžinę geltonosios dėmės degeneraciją.
Pagal BNS inf.