Dienos paslaugų centro darbuotojos stažavosi Latvijoje

 

© silutesnaujienos.ltŠilutės dienos paslaugų centro socialinė darbuotoja, dirbanti tiesiogiai su sutrikusio intelekto kompleksinės negalios žmonėmis, Aistė Gaidauskaitė, dalyvavo Leonardo da Vinci mobilumo projekte, mokymosi visą gyvenimą programoje.

Pagal šį projektą panašių Šilutės, Kretingos, Klaipėdos, Gargždų, Priekulės ir Raseinių centrų atstovės vyko į Latvijos Alsviki neįgaliųjų profesinę mokyklą, pasikeitė su kolegomis darbo patirtimi, aplankė daug kitų Latvijos  socialinių ir socialinės reabilitacijos įstaigų.
Projektą rengė Žemaitijos regiono socialinių įstaigų asociacija, atstovaujama asociacijos pirmininkės, Kretingos dienos veiklos centro direktorės, Birutės Viskontienės.

Alsviki profesinė mokykla rengia profesijai jaunuolius ir vyresnius žmones su judėjimo, klausos, regos, psichine negalia. Dirba medikas, socialiniai darbuotojai, psichologas, kineziterapeutas ir specialybių mokytojai.

Čia neįgalieji gali įsigyti socialinio darbuotojo padėjėjo (Latvijoje plačiau vadinamo aukle), virėjo, virėjo padėjėjo, batsiuvio, medienos apdirbėjo, tekstų surinkėjo, maketuotojo, siuvėjo specialybes.

Mokykloje yra ir moksleivių bendrabutis, kuriame našlaičiai arba moksleiviai iš tolimesnių vietovių gyvena mokymosi metu.

Mokyklos sistema pavadinta adaptacija. Atėjęs į mokyklą mokinys gali pasirinkti norimą specialybę. Mokyklos vadovybė stengiasi nedaryti įtakos mokinių pasirinkimui.
Mokymosi metu neįgalų jaunuolį stebi visi mokyklos specialistai ir daro išvadas. Po adaptacinio periodo mokykloje rengiamas posėdis, kurio metu sprendžiama, ar mokiniai pajėgūs mokytis pagal pasirinktą programą. Jei nusprendžiama, kad mokiniui pasirinkta programa per daug sudėtinga, siūloma kita mokykloje dėstoma disciplina.

Be to, mokiniai sportuoja, šoka, dalyvauja kultūriniuose renginiuose, išvykose.© silutesnaujienos.lt

Projekto dalyvės aplankė ir kitas Latvijos socialinių ir socialinės reabilitacijos įstaigas: neįgaliųjų darželį, mokyklą, vidurinę Cesvaines miestelio modernią mokyklą, vaikų psichiatrijos ligoninę, socialinės reabilitacijos centrą Jūrmaloje, keletą senelių namų skirtinguose Latvijos regionuose, Balvi pensionatą, Aluksnes socialinių paslaugų centrą ir seniūnijos socialinį skyrių.

Pakviestos pas Aluksnes miesto merą, kartu aptarė socialinę situaciją ir politiką Lietuvoje ir Latvijoje. Tarp mūsų socialinių sistemų bendra tai, kad sunkus darbas tebėra menkai apmokamas ir deramai neįvertinamas. Latvijoje situacija kiek geresnė tuo, kad daugumoje įstaigų vienam darbuotojui tenka po 2 klientus. Tai duoda daugiau individualaus darbo ir intensyvesnio reabilitacijos proceso stebėjimo galimybių.

Dauguma paslaugų – apjungtos. Tai gerina socialinių įstaigų materialinę bazę, leidžia įstaigoms turėti daugiau skirtingų profilių specialistų.

Socialiniai darbuotojai žino, kad dažniausiai socialinės rizikos grupės žmogui reikalinga ne viena socialinė paslauga.

Didžiulių socialinių paslaugų centrų pliusas, kad žmogui, kuriam reikia socialinės paramos, nereikia lankytis keliolikoje institucijų ir rinkti informaciją apie tai, kas jam priklauso pagal įstatymą. Visas poreikio nustatymo ir reabilitacijos procesas, medicininė priežiūra, aprūpinimas specialiąją technika teikiamas vienoje įstaigoje.

Geriausias socialinių įstaigų modelis, pasak kolegų latvių, – socialinių įstaigų centras su padaliniais. Tokio centro administraciniame pastate įsikuria centralizuota socialinių darbuotojų ir kitų reikalingų specialistų grupė, nustatanti socialinius poreikius ir skirstanti paslaugas pagal poreikį savo padaliniams: dienos ir socialinės reabilitacijos centrams, ligoninėms, profesijos mokymo centrams, laikinosios globos namams. Centralizuotas informacijos perdavimas garantuoja, kad greičiau bus paskirta paslauga, lengvina darbą specialistams, padeda kontroliuoti valstybės dotacijas.

Vizito programa buvo įvairi ir atitiko programos tikslą – mokymąsi visą gyvenimą. Daug išmokta, sužinota, išbandyta praktiškai. Teko vesti užsiėmimus Alsviki mokyklos mokiniams, mokyti juos pristatyti ir atstovauti sau.

Tokia patirtis socialiniam darbuotojui – neįkainojamas turtas. Neturėdamas galimybės pasidalinti patirtimi, sužinoti naujų darbo formų, socialinis darbuotojas ilgainiui išsikvepia. Projektas – puiki galimybė tobulėti, pasisemti profesinių žinių ir jėgų.

Šilutės dienos paslaugų centro informacija.