Savivaldybės Tarybos Tėvynės sąjungos frakcijai kilo idėja telkti rajono politikus, kad būtų atstatytas prieš metus prarastas savivaldybės žemių statusas – tada buvo panaikintas mažo palankumo ūkininkauti statusas ir dauguma rajono žemių priskirtos užliejamoms teritorijoms.
Tarybos posėdyje frakcijos pirmininkė Sandra Tamašauskienė pateikė rajono merui Vytautui Laurinaičiui, Savivaldybės administracijos direktoriui Sigitui Šepučiui ir Kaimo reikalų skyriaus vedėjui Povilui Budvyčiui klausimą: „Kas yra daroma ir padaryta, kad didžiajai mūsų rajono žemių daliai būtų sugrąžintas mažo palankumo ūkininkauti teritorijos statusas? Ar taip ir liksim užliejamų teritorijų žemės? Galbūt ir mes, Tarybos nariai, galime padėti ūkininkams spręsti šią problemą, sumažinusią jų gaunamas išmokas net 850 tūkst. eurų per metus?“.
Meras V.Laurinaitis sakė, kad ši problema nėra taip lengvai išsprendžiama, nes lazda gali pasisukti kitu galu: gali būti, kad užliejamos teritorijos statuso pakeitimas po kelerių metų dar labiau sumažintų ES išmokas rajono žemdirbiams.
Pasak V.Laurinaičio, bendraudamas su žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene jis sužinojo, kad nuo 2018 metų bus keičiamas našių ir nenašių, mažo palankumo ir didelio palankumo žemių vertinimo žemėlapis. Nepalankaus ar mažo palankumo ūkininkavimo teritorijos statuso nebeliks iš viso.
Jei dabar visos Šilutės savivaldybės žemės bus traktuojamos kaip užliejama teritorija, toks statusas išliks ir po 2018 metų, todėl ūkininkai gaus kompensacijas, nors ir sumažintas.
O jeigu būtų atstatytas lig šiol buvęs nepalankių žemių statusas, rajono ūkininkai trejus metus gautų didesnes kompensacijas, tačiau nuo 2018 metų Švėkšnos, Žemaičių Naumiesčio, Katyčių ūkininkai kompensacijų nebegautų iš viso.
Todėl, pasak V.Laurinaičio, ūkininkai ir politikai turi labai pasverti, ar reikia tikslinti statusą ir laimėti trejiems metams didesnes kompensacijas, o vėliau, po 2018 metų, minėtų trijų seniūnijų ūkininkams atimti galimybę gauti kompensacijas.
Šiemet dėl pakeisto žemių statuso rajono žemdirbiams už deklaruotus pasėlius užliejamoje teritorijoje išmokos sumažintos iki 28 eurų už vieną hektarą, tai – 18 Eur mažesnė suma, nei buvo įprasta, kai žemių statusas buvo nepalankus žemdirbystei. Iš viso šiemet kompensacijų suma mūsų krašto žemdirbiams dėl žemių statuso pakeitimo bus mažesnė 850 tūkst. eurų (bemaž 3 mln. litų).
Politikai tarėsi, kad reikia diskutuoti šia tema, perspektyvą pagrįsti dokumentais ir tuomet spręsti, kaip elgtis – ar prašyti kuo skubiau pakeisti dabar galiojantį užliejamų žemių statusą, ar palikti tokį statusą, tikintis, kad po trejų metų šis statusas mūsų rajono žemdirbiams bus finansiškai naudingas.