Tradiciškai kas 2 metus Šilutės F.Bajoraičio viešoji biblioteka ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas pakviečia Šilutės krašto penkių gimnazijų jaunuomenę susitikti universiteto „Žinių ir karjeros mugėje“.
Šiemet Šilutėje jau aštuntą kartą viešėjo Vilniaus universiteto akademinių dienų „Keliaujanti žinių ir karjeros mugė“. Universiteto mokslininkai, dekanai dvi dienas trukusiuose renginiuose jaunuomenę motyvavo naujoms galimybėms, pažinimui ir pasirinkimui bei sėkmingam karjeros planavimui.
Šilutėje veikiantis diskusijų klubas „17.17“ garbingus svečius pakvietė padiskutuoti tema: „Profesija, karjera, darbdavys: ar esame atviri iššūkiams?“.
Grįžta vos vienas kitas
Kasmet miesto ir rajono gimnazijas baigia per 400 abiturientų, dauguma jų palieka gimtinę. Renginio vedėjas Jonas Jaunius pateikė duomenis, kiek jų, jau baigusių studijas, sugrįžta dirbti į stambiąsias Šilutės įmones.
Remdamasis Savivaldybės švietimo skyriaus pateikta 2014 metų statistika, jis padarė išvadą, kad pernai į rajono mokyklas įsiliejo apie 10 jaunų mokytojų.
„Šilutės vandenys“ prieš 5 metus paskutinį kartą įdarbino žmogų, turintį aukštąjį išsilavinimą. J.Jaunius pasakojo, kad šiai įmonei prieš dvejus metus reikėjo specialisto. Per pažįstamus jie susirado tris šilutiškius, studijuojančius tinkamą specialybę, bet šie pasakė, kad baigę mokslus nežada į Šilutę grįžti, nes čia neturi ką veikti. Vėliau „Šilutės vandenys“ rado jau ne pirmus metus dirbančią specialistę Panevėžyje, kuri sutiko atvažiuoti į Šilutę, nes čia turėjo draugą, o vėliau sukūrė ir šeimą.
„Šilutės automobilių keliai“ per 3 paskutinius metus priėmė 3 asmenis, turinčius bakalauro išsilavinimą.
„Šilutės šilumos tinklai“ per tą laiką priėmė 4 specialistus. Ateityje šiai įmonei reikės magistro laipnsnį turinčių inžinierių.
UAB „Klasmann – Deilmann“ per metus įdarbino 3 žmones. Šios įmonės atstovai norėtų, kad pas juos ateitų dirbti jaunuoliai, turintys bakalauro išsilavinimą. Pradėję dirbti jie galėtų studijuoti toje srityje, kur dirba, ir tokiu būdu keltų kvalifikaciją.
„Šilutės baldai“ per paskutinius dvejus metus priėmė 4 darbuotojus. „Norime glaudesnio bendradarbiavimo su gimnazijomis, nes gamykloje trūksta žmonių su inžineriniu išsilavinimu, trūksta informacijos darbdaviams apie karjeros dienas aukštosiose mokyklose ir trūksta glaudesnio ryšio su aukštosiomis mokyklomis ir ten vykdomais projektais“, – teigė įmonės atstovė Janina Mauricienė.
Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centras per trejus metus įdarbino 5 gydytojus (iš jų 3 buvo ką tik baigę studijas), šiuo metu liko tik du.
Šilutės ligoninė per metus vidutiniškai priima tris ką tik baigusius studijas gydytojus ir didesnė dalis jų lieka dirbti.
Pradėti reikia nuo tėvų
VU Komunikacijos fakulteto dekanas, prof. dr. Andrius Vaišnys teigė, kad atsakyti į diskusijoje iškeltus klausimus galima ir taip: „O ką jūs, tėvai, sakote savo vaikui, kai jis sako „aš nenoriu grįžti“? Tiesa ta, kad patys tėvai pasako: „Taip, negrįžk“.
Atsakymo reikėtų ieškoti mumyse, kaip mes jauną žmogų ugdome, kad jis suprastų, kad yra kūrėjas. „Reikėtų aiškinti, kad ne tik ekonominis veiksnys, bet ir moralinis skatintų sugrįžti“,- sakė jis.
Filosofijos fakulteto profesorius, dr. Albinas Bagdonas mano, kad žmogus pats turėtų planuoti karjerą, o dabar jaunus žmones stumia mokytojai, stumia tėvai.
„Vaikai nelabai domisi, jie maigo savo telefonus. Reikia galvoti apie karjeros paslaugų organizavimo politikos keitimą“, – sakė jis.
Universitetas skirtas gauti žinių
„Universitetinės studijos yra skirtos gauti žinių ir ugdyti asmenybę. Bakalauro studijų metu per anksti galvoti apie karjerą“, – mano Istorijos fakulteto dekanas dr. Rimvydas Petrauskas.
Pasak doc. dr. A.Smetonos, universitetas neduoda nei profesijos, nei specialybės, jis duoda žinių ir gebėjimų dar daugiau žinių ieškoti. „Tragiškai matome, kad ne tiek daug specialistų reikia rengti šiandien, kiek yra rengiama. Jeigu į kolegijas stoja mažiau negu į universitetus, tai yra blogis“, – sakė jis.
„Teisininkai, ekonomistai ir verslo vadybininkai, psichologai yra dažniausi darbo biržų klientai. Reikia pasidžiaugti, kad tai nėra VU teisės fakilteto absolventai“, – sakė Teisės fakulteto lektorė dr. Vida Petrylaitė.
Studentai iš Vilniaus važiuoja toliau
Matematikos ir informatikos fakulteto akademinių reikalų prodekanas dr. Linas Būtėnas pastebi, kad įmonės ir mokyklos bendradarbiavimas gali suteikti kitokį požiūrį: mokinys gali pamatyti, kas vyksta įmonėje, užsinorėti čia dirbti ir ieškoti atitinkamų studijų programų.
Gamtos mokslų fakulteto prodekanė doc. dr. Regina Prapiestienė sakė, kad vis daugiau atsiranda studentų, mąstančių, jog gimtasis miestas yra jų namai, bendruomenė, ten gyvena jų giminės ir jeigu ten būtų koks darbas, tai tikrai grįžtų.
Anot Fizikos fakulteto dekano prof. habil. dr. Vytauto Balevičiaus, Universitete egzistuoja tokia pati problema, kaip ir Šilutėje – iš čia jauni žmonės važiuoja į Vilnių, o iš Vilniaus važiuoja toliau. „Kiek šios problemos mastelį bekeistum, ji išlieka“, – dėstė jis.
Šilutėje atsiranda ryšys tarp mokinio ir darbdavio
Šilutės pirmosios gimnazijos karjeros specialistė Renata Petrenkienė džiaugėsi, kad pastaraisiais metais ugdymas karjerai turi naują kryptį – atsirado ryšys tarp gimnazijos ir būsimos darbo vietos. Pavyzdžiui, gimnazistai, norintys studijuoti mediciną, gali susipažinti su darbu ligoninėje. Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus labai daug skiria dėmesio mokiniams, galvojantiems apie mediko profesiją. Ligoninės vadovas viliasi, kad galbūt vieną dieną šie jauni žmonės grįš čia dirbti.
R.Petrenkienė pasakojo, kad prieš keletą metų UAB „Nemuno deltos projektai“ ieškodami inžinieriaus projektuotojo atvyko į Pirmąją gimnaziją. Ši įmonė netgi mokėjo vienam mokiniui už studijas, kad jis vėliau galėtų grįžti į Šilutę ir čia dirbti. Mokytoja pasidžiaugė, kad patys šauniausi septyni gimnazistai šiandien yra VU studentai.
Vilniaus universiteto profesoriai ir dekanai, atvykę į Pamario kraštą, kasmet viešajai bibliotekai dovanoja knygų, kurios praturtina bibliotekos fondus, jos paklausios tarp studijuojančio jaunimo. Ir šiemet bibliotekos lentynos gausiai papildytos mokslinio, pažintinio, informacinio turinio leidiniais.
Rašyti atsakymą