„Atodrėkio metu žmonėms nelaimes sukelia ant stogų tirpstantis sniegas arba ant žemės susikaupęs paviršinis vanduo. Jis turėtų nutekėti į lietaus kanalizaciją, susigerti į žemę arba išgaruoti. Kadangi dabar oro temperatūra nėra pakankamai pakilusi, kad vanduo galėtų išgaruoti, į žemę taip pat dar negali susigerti dėl įšalo. Tirpstant sniegui susidarantis vanduo gali pasišalinti tik per lietaus kanalizaciją“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovas Giedrius Norkus.
Jei ši sistema užsikimšusi, paviršinis vanduo negali nutekėti ir aplink pastatus susidaro balos. Daugumos pastatų pamatai, angos neatlaiko perteklinio vandens, jis patenka į patalpas ir pridaro žalos. Pasak G. Norkaus, dėl besikaupiančio paviršinio vandens nukenčia tiek su stogais, tiek su žeme besiribojančios patalpos.
Savaitgalį staigiai atšilus orams, sniegas ėmė tirpti tose vietose, kur žmonės nebuvo jo nuvalę. „Nemažai gyventojų sniego nuo stogų nenukasė, todėl namų viršutiniuose aukštuose fiksuojame ne tik drėgmės pažeistas pastoges bei sienas, bet ir kiaurai bėgantį vandenį į gyvenamąsias patalpas“, – sako G. Norkus.
Šlaitiniai namų stogai dažnai būna uždengti šiferiu ar kita danga, kurios lakštai persidengia. Jei vanduo teka žemyn, jis nuteka sklandžiai. Kai sniegas nuo stogo nenuvalytas, vietose, kur jungiasi lakštai, sniegas tirpsta ir leidžiasi ne žemyn stogo šlaitu, o kaupiasi po sniegu ir skverbiasi į pastatą. Tuomet pažeidžiamos gyvenamųjų patalpų lubos, sugadinami viduje esantys daiktai.
Nuo stogo laiku nenuvalyta sniego danga kelia pavojų lietvamzdžių sistemai. Sunkus, sudrėkęs sniegas gali nulaužti lietaus nuvedimo latakus. Nuo stogų ir lietvamzdžių nutįsę varvekliai krisdami padaro žalą šalia namų stovintiems automobiliams, kartais nukenčia žmonės.
Net ir prasidėjus atodrėkiui nėra vėlu imtis sniego kasimo darbų. Būtina jį nuvalyti nuo stogų ir terasų. Bent metro atstumu nuo pastato reikėtų atkasti pusnis aplink visą pastatą ir kuo toliau jį nustumti nuo statinių.