„Dryžuotus“ Šilutės senamiesčio namų fasadus keis skoningai parinktos spalvos

Paminklai namai dryzuoti 2Istoriniam paveldui neabejingiems šilutiškiams – gera žinia: „dryžuotas“ mūsų miesto senamiestis per keletą artimiausių metų gali virsti skoningai suderintomis ir istoriją menančiomis spalvomis nudažyta miesto dalimi, o keletas istorinių vietų bus rekonstruotos ir pritaikytos poilsiui.

Taip sako milžinišką darbą pradėjusi Savivaldybės paminklosaugininkė Reda Švelniūtė. Kartu su muziejininkais per šiuos metus jai teks surinkti medžiagą apie visus 116 Šilutės senamiesčio istorinio paveldo namų, juos apeiti ir aprašyti, tą medžiagą susisteminti ir patalpinti internete. Visa tai tam, kad tų namų savininkams ir administratoriams būtų lengviau pastatus prižiūrėti, atkurti jų autentišką išvaizdą.

Remiantis šiais duomenimis, pasak R.Švelniūtės, bus galima suvaldyti chaotišką Šilutės dažymą ir parinkti suderintus spalvinius sprendimus. Mat specialistai profesionalai parengs kiekvieno namo projektus, kuriais galės vadovautis visi namų remontą pradėję šilutiškiai.
Visa tai bus daroma iš Šilutei, kaip tikslinei teritorijai skiriamų lėšų.

Departamentas ragina atgaivinti paveldąPaminklai namai dryzuoti

Jau 20 metų Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos dieną – balandžio 18-ąją minintys šalies paveldosaugininkai sako, kad ta diena – puiki proga ne tik suburti paveldosaugininkus, atkreipti visuomenės, valstybės institucijų dėmesį į kultūros paveldą, jo išsaugojimo svarbą, bet ir su nauju įkvėpimu imtis sunkiausių darbų. Šiemet ši simbolinė prasmė itin reikšminga, nes vyksta intensyvus pasirengimas ateinančiam 2014-2020 m. Europos Sąjungos finansinės paramos etapui.

2014-2020 m. Nacionalinėje pažangos programoje kultūros sritis numatyta vienu iš prioritetų.

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (KPD) džiaugiasi, kad kultūros sfera, anksčiau deramo dėmesio nesulaukusi, pagaliau traktuojama kaip viena svarbiausių.

„Toks naujas požiūris gali padėti išvengti pirmuoju finansavimo etapu darytų klaidų, pasinaudoti neišnaudotomis galimybėmis. Nors vyksta pozityvūs pokyčiai, tačiau ir toliau būtina elgtis itin atsakingai, kadangi šis etapas yra paskutinė proga pasinaudoti ženklia Europos Sąjungos parama ir jos pagalba prikelti nykstantį Lietuvos kultūros paveldą. Yra gausu objektų, nedelsiant reikalaujančių finansinių injekcijų, o Lietuvos biudžetas vienas nėra pajėgus jų suteikti“, – sako KPD direktorė Diana Varnaitė.

KPD išplatintame pranešime teigiama, jog žiūrint į kultūros paveldo tvarkybą nuosekliai, priimant kompleksinius sprendimus galima ne tik sutvarkyti kultūros paveldą, bet ir suteikti jam gyvastį.

Neūkiška ir švaistūniška greta dūlančių Lietuvos istorijai brangių pastatų statyti naujus modernius bendruomenių kultūros namus, bibliotekas, švietimo įstaigas, kai jos galėtų įsikurti pastatuose, menančiuose istorijos dvasią. Minimaliems kultūros poreikiams patenkinti reikalinga 2,5 mlrd. litų investicija. Esant tokioms lėšoms įmanomas ir Lietuvos kultūros paveldo atgaivinimas.

Senamiesčio vaizdas toli nuo pirminio

paminklai Lietuvininku 32 unijaR.Švelniūtė yra gerai išstudijavusi Šilutės senamiestį ir šiandieninį jo vaizdą vadina… liūdnu. Ji neslepia svajojanti apie tą laiką, kuomet miesto centre nebeliks, anot jos, skersai ir išilgai dryžuotų, dažnai keliomis spalvomis nuspalvintų ir dar kelių formų langus turinčių paveldo pastatų.

„Taip nebuvo senojoje Šilutėje, ir taip būti negali“, – sako R.Švelniūtė.

Paminklosaugininkė primena, kad Šilutė savo užgimimo laiku nebuvo monotoniškas, bespalvis miestas, jame visada buvo spalvingi namai, puošti įvairiais, net ir kiek kitų spalvų lipdiniais ir ornamentais.

Tačiau spalvų gama buvo artima raudonai ir žemės spalvoms ir nebuvo taip, kad viename name buvo galima pamatyti kelių formų ir spalvų langų rėmus…

Tiesa, tuomet ir aplinkybės buvo kitokios: paprastai vieną namą valdė viena šeima, jo pirmajame aukšte įkūrusi kokią parduotuvę, ji ir prižiūrėjo savo turtą.

Tačiau šiandieninis Šilutės senamiesčio vaizdas yra labai nutolęs nuo pirminio.

Nesuprantame patys – pabaksnoja svečiai

Eidami centrinėmis Lietuvininkų ir Tilžės gatvėmis ne vienas nenorom raukiame nosį, kuomet akis užkliūna už į tris dalis padalinto ir lygiai tiek pat spalvų nudažyto namo. Tokių mieste – ne vienas ir ne du. Dar blogiau, kai ant tokių, R.Švelniūtės „dryžuotais“ vadinamų namų kabo kokios trys reklamos. Ir visos – skirtingų stilių, spalvų, pagamintos iš skirtingų medžiagų, t.y., visai nederančios nei tarpusavyje, nei prie bendro namo konteksto. Per tokias reklamas neretai ir patį namą įžiūrėti sunku.
Paminklosaugininkė stebisi, kad miesto verslo žmonėms nešauna į galvas pasitarti, paderinti savo planus su kitais namo šeimininkais ir užsisakyti bent jau vienodo stiliaus reklaminius plakatus. Tuomet namų išorė tikrai atrodytų skoningiau.

Bet jei nepastebime mes patys, ką pridarę, tai miesto svečiai ir turistai yra kur kas akylesni. Ne vienas ir R.Švelniūtei yra išsakęs nusistebėjimą dėl tokio miesto veido ir pasiūlęs „atkreipti dėmesį“.

Tokį chaotišką dažymą turėtų padėti suvaldyti profesionalų, kuriems parinkti jau skelbiami viešieji pirkimai, parengti projektai. Jie parinks senajai Šilutei artimas spalvas.

Laukia didelis darbas

Bet iki to paminklosaugininkės, muziejininkų ir viešuosius pirkimus laimėjusių įmonių laukia didelis darbas. Jiems teks apeiti visus 116 namų, kurie yra centrinėse Lietuvininkų ir Tilžės gatvėse arba nuo jų matosi, pradedant Žuvų gatve prie uosto iki geležinkelio pervažos kitame miesto gale. Reikės atrasti jų prigimtines spalvas: pagal senus atvirukus, fotografijas, o jei tokių neišliko – tiesiog krapštant sienas iki pirmųjų spalvų.

Kai bus parengti viso senamiesčio spalvinės gamos projektai, daug rūpesčių nukris ir nuo namų administratorių, ir nuo jų savininkų galvų. Pavyzdžiui, pradėję namo remontą jie galės nebesukti galvų ieškodami jam tinkamo atspalvio, o ir patys pastatai erdvėje neabejotinai atrodys skoningiau.

Be to, senamiestį apžiūrintiems specialistams teks surinkti istorinę archyvinę medžiagą apie konkrečius namus, ją susisteminti. Vėliau ja irgi galės naudotis, o gal net ir didžiuotis namų savininkai. Kartu jie gaus ir rekomendacijas, kaip tvarkyti ir prižiūrėti namus, jų aplinką.

„Tikiu, kad jei šilutiškiai supras šių pertvarkų naudą ir geranoriškai jas priims, jau kitų metų pradžioje bus pradėta lipti iš dabar esančio chaoso“, – sako R.Švelniūtė.

Gražės ir kitos vietos

Iš tų pačių Šilutei skirtų tikslinių lėšų bus tvarkomi ne tik namai, bet ir želdiniai, senosios evangelikų liuteronų kapinaitės Tilžės gatvėje, Šeimos skvero Lietuvininkų gatvėje ir Hermano Zudermano paminklo aplinka.

Skveras, kuriame stovi pastarasis paminklas, yra gerokai žemiau centrinės gatvės, tad teritoriją teks paaukštinti. Šiek tiek būtų tvarkoma ir aplinka, bet didelių investicijų šioje vietoje nereikėtų.

Nebrangus būtų ir Šeimos skvero sutvarkymas, čia tereikėtų atnaujinti įrenginius ir patvarkyti aplinką.

Kur kas daugiau lėšų reikės senosioms evangelikų liuteronų kapinėms tvarkyti. Bet situaciją šiek tiek lengvina tai, kad dar 1990-aisiais buvo parengtas šios vietos sutvarkymo projektas, atlikti istoriniai tyrimai, užfiksuota dabartinė situacija. Projektą tereikėtų pritaikyti pagal šiandienos teisės aktus.
Projekte numatyta aptverti kapines tvora su vartais, atkurti kapinių alėjas, išlaikant išlikusias kapavietes.

2014 metų skaičiavimais, bendras lėšų poreikis visiems šiems istorinės miesto dalies atnaujinimo darbams būtų apie 419 tūkstančių eurų.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.