Pamario krašte galima suskaičiuoti net keturių didelių upių bei jų atšakų žiotis į Kuršių marias, kurios yra įdomios ne tik profesionaliems žvejams, žvejams mėgėjams ir turistams, bet ir visiems šio krašto žmonėms. Per visą Nepriklausomybės Lietuvoje laikotarpį šiek tiek buvo gilinamos tik Nemuno ir pagrindinės jo atšakos – Atmatos farvaterių seklumos ir šio vandens kelio žiotys į Kuršių marias. Šis vienintelis vandens kelias turi vandens gylį rodančius ženklus – bojus. Skirvytės, Pakalnės, Minijos (Upaitės) upės bei jų žiotys į Kuršių marias jau tris dešimtmečius yra apleistos ir išseklėjusios, nevalomos.
Žvejų bei turistus plukdantys laivai į Kuršių marias nebeplaukia Skirvytės upe, iš Pakalnės upės dėl žiočių seklumo į marias išplaukia tik vietiniai – drąsiausi, vietas gerai žinantys laivininkai, kurie patys išbraido žiočių vandenis ir bet kokiais plūdurais nusižymi jų laivams tinkamą farvaterį. Dar įdomesnis, vietinių laivininkų kasmet nuženklinamas farvateris yra senosios Minijos atšakos – Upaitės žiotyse. Bemaž kilometro atstumu kelią į Kuršių marias jie nužymi keturių ar penkių medelių stiebais, įsmeigtais į vandens telkinio dugną…
Pagaliau galima tikėtis, kad visai šiai betvarkei ateina pabaiga, nes tikimasi, kad netrukus visus Pamario vandens kelius perims tvarkyti Vandens kelių direkcija.
Neturi nei lėšų, nei specialistų
Balandžio 25 dieną, po naujai išrinkto Savivaldybės mero inauguracijos, šiek tiek keisis Savivaldybės vadovai. Tačiau likimas lėmė, kad valdžios postus turės tie patys asmenys, kaip ir aštuntojo šaukimo Savivaldybės taryboje. Lig šiol buvęs Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, pretenduoja tapti direktoriumi. Jis jau iškart gali šnekėti apie darbus, kurie suplanuoti ir bus svarbūs visą ateinančią rajono tarybos kadenciją.
Pasak V. Pozingio, pabaigus statyti estakadą ant kelio į Rusnės salą bus išspręsta tik dalis Nemuno vandens potvynių atnešamų problemų. Priešpaskutinis net pusmetį trukęs potvynis parodė, kad atėjo laikas organizuoti darbus, kurie šalintų priežastis tokiems ilgalaikiams užliejimams.
„Turime Skirvytės, Pakalnės, Minijos (Upaitės) upes bei jų žiotis, kurios yra vietinės reikšmės vandens keliai. Jie atiduoti tvarkyti Šilutės savivaldybei. Kaip nebūtų keista, tačiau Savivaldybės administracija tokiems darbams neturi nei specialistų, nei administracijos darbuotojų, nei savivaldybės biudžete tokiems darbams atlikti Valstybės skiriamų lėšų“, – sako V. Pozingis. Pasak jo, todėl tenka pripažinti, kad tokia upių priežiūros tvarka yra neefektyvi.
V. Pozingis pasakojo, kad Susisiekimo ministerijos bei Vandens kelių direkcijos vadovams Šilutės savivaldybės administracija jau pateikė siūlymą, kad visi vandens keliai, kurių priežiūra yra paskirta Savivaldybei, būtų perduoti Vandens kelių direkcijai. „Džiugu, kad tokiam pasiūlymui iš esmės pritaria susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Vandens kelių direkcijos vadovai tai pat pritaria, tačiau, tuo pat metu už papildomus darbus norėtų gauti 3 mln. Eurų iš valstybės biudžeto, ir lėšų dar vienai žemsiurbei įsigyti.
V. Pozingis sakė, kad jau yra suplanuotas susitikimas su minėtos ministerijos ir direkcijos vadovais, kurio metu bus konkrečiau aptarti galimi vandens kelių perdavimo klausimai. V. Pozingio nuomone, jeigu toks perdavimas įvyks, tai bus patikslinti ir tokio turto priežiūros poreikiai. Tačiau kaip ten bebūtų su pinigais, svarbu, kad būtų tvarkomi upių – vandens kelių gyliai ir sudėti reikalingi ženklinimai.
Planuojami darbai Pakalnės upėje
Šilutės savivaldybė jau įdėjo nemažai pastangų, kad būtų atstatyti buvusieji Pakalnės upės žiočių gyliai. Savivaldybė jau pasiekė, kad Aplinkos apsaugos ministerija sutiko iš rezervato teritorijos išimti Pakalnės upės pakrantę. Savivaldybės lėšomis atliekami tokios iniciatyvos projektavimo darbai.
Konkretiems upės žiočių gylio atstatymo darbams dabar lėšų ieškoma ir Europos paramos fonduose. Kartu su Klaipėdos universiteto mokslininkais ieškoma galimybių atstatyti net trijų mūsų krašto upių gylius, kad atsistatytų ankstesnis vandens nuotekis ir žuvų neršimo sąlygos. Manoma, kad vienai upei išvalyti lėšų gali būti gauta dar šiemet. Tuomet galimai būtų valomas Pakalnės upės žiočių farvateris, nes jo aplinkai sutvarkyti jau yra padaryta daugiausia darbų.
Tikimasi apie 11 mln. Eur
Kalbant apie upių gylių tvarkymą Pamario krašte, pasak V. Pozingio, negalima remtis vien tik tų upių, kurios išteka į Kuršių marias, gyliais. Tenka pripažinti, kad tokių upių užseklėjusios žiotys daro užtvankas Nemuno atneštam vandeniui. Tūkstančių hektarų žemės plotus kasmet užlieja iš Nemuno išsiliejęs vanduo. Nemunas patvinsta dėl menkiausių ledo sąnašų, kurios užtvenkia upę farvateryje susikaupusiose seklumose. Todėl Nemuno ir Atmatos upių farvateriai turi būti valomi ne tik dėl geresnio vandens pralaidumo, bet ir dėl kiekvieną pavasarį susidarančių ledų sangrūdų seklumose.
Nuolatiniai potvyniai gadina krašto kelius šios upės pakrantėse, keliai jau nebeturi griovių, nes vadinamieji žvyrkeliai yra tiesiog nuplauti. Jiems sutvarkyti jau reikėtų visu kelio perimetru pakelti kelių dangą apie 20 – 30 centimetrų ir užpilti stambesne skalda, kurios vanduo neišplautų. Tik taip būtų galima apsaugoti kelius nuo potvynių padarinių.
V. Pozingis teigė, kad preliminariai yra paskaičiuota, jog upių farvaterio valymui, upių žiočių sutvarkymui bus investuota apie 11 mln. Eur vien per ketverius naujojo šaukimo Savivaldybės tarybos metus. Pinigai turėtų ateiti ir iš Valstybės biudžeto, ir iš Europos Sąjungos fondų.