Ekstremalus bėgimas Kiškių dauboje ir vėl sukvietė ekstremalus

3Jau trečią kartą šalia Šilutės miesto stadiono esančioje vadinamojoje Kiškių dauboje startavo visoje šalyje išgarsėjęs ekstremalus bėgimas. Šįkart renginys suviliojo dar didesnį būrį ekstremalų.

Iš visos Lietuvos į šį renginį suvažiuojantys sveiką gyvenimo būdą ir judėjimą vertinantys jo dalyviai šįkart iš anksto buvo užsiprašę, kad organizatoriai pasirūpintų ir jų atžalomis. Todėl atskira, tik trumpesnė trasa buvo parengta ir mažiesiems. O patys organizatoriai prisipažįsta, jog kol visą trasą ir Kiškių daubą paruošė renginiui, jiems teko toje dauboje porą savaičių net… miegoti.
 

Komandos ruošėsi rimtai

„Greičiui. Ištvermei. Sveikatai“, „Svarbu ne laimėti, o dalyvauti“, – tokie šūkiai šeštadienį į Šilutę sukvietė beveik 200 jaunų, vyresnių ir visai mažų, vyrų, moterų ir vaikų. Tokia dalyvių įvairovė ekstremalaus bėgimo organizatoriaus Aurimo Zarembos ir jo talkininkų komandos tikrai nenustebino. A.Zaremba prisipažįsta jau žadėjęs šiemet ekstremalaus bėgimo nebeorganizuoti, tačiau taip pasielgti neleido renginį pamėgusių žmonių raginimai. Jau dvi vasaras į Šilutę iš visų šalies kampelių važiavę sveiko gyvenimo būdo entuziastai neslėpė, jog vėl ieško galimybės mesti iššūkį ne tik bendraminčiams, bet ir patiems sau.

Tai patvirtino ir „Šilutės naujienų“ jau nebe pirmą kartą kalbinamos komandos. Štai kaunietė Kristina prisipažįsta visus metus laukusi šio renginio Šilutėje. Todėl nedvejojo net tada, kai bėgimo išvakarėse patyrė kojos traumą. „Vis tiek bėgsiu“, – neabejojo moteris.IMG 20180706_122632

Jos kraštietis Juozas bėgime irgi dalyvavo antrą kartą. Vyras pasakojo šiam renginiui kaip reikiant treniravęsis, išvakarėse dar ir dviračiu 100 kilometrų numynęs. O atvažiuodamas čia iš Kauno jis kasmet vienu šūviu du zuikius nušaunantis – tuo pačiu dar ir gimines aplankantis. Juozas pasidžiaugė, kad lyginant su pirmaisiais metais, šiemet renginio organizatoriai parengė žymiai tobulesnę trasą.

„TRAIL Kuršių nerija“, „Jūros vėjas“, „Bėgu – gyvenu“, „Pandos“ ir dar kitaip pasivadinusios komandos akivaizdžiai irgi ruošėsi rimtai, nes dauguma jų pasipuošė vienoda apranga. O smagiai veidukus išsipiešę trys nedidukai šilutiškiai prisipažino esantys „Trys vilkai“. Jie fotografijai sustojo ne tik su palaikančių mamų komanda, bet ir su dar vienu „ateities bėgiku“, kol kas dar miegančiu tėčio supamame vežimėlyje.   

Sąnarius ir kaulus išjudino treniruotė

Bėgimas tikrai buvo ekstremalus, mat jo dalyviams teko įveikti ne vieną tiltą, padangomis ir šieno rulonais nukrautus Šilutės parko takų ruožus, vandenį ir purvo duobes. Tačiau ir grįžusiųjų veiduose švietė šypsenos.

Tiesa, šiemet suaugusiems ekstremalams buvo parentas kiek trumpesnis nei ankstesniais metais – 6 kilometrų maršrutas, užtat, pasak A.Zarembos, sunkesnis. O patys mažiausieji bėgikai, kurie pirmieji kirto starto juostą, bėgo kilometro atstumą. Tiesa ir tai, kad ne vienas bėgikas ir traumų patyrė, tačiau nė vienam iš jų nuotaikos tai nesugadino.  

„Oi, kaip smagu. Ir su bendraminčiais pabendravome, ir raumenis išjudinome,“, – viena per kitą patirtas teigiamas emocijas vardijo trasą įveikusių merginų būrelis.

Gal tų traumuotųjų būtų buvę ir daugiau, jei ne prieš bėgimą surengta treniruotė, kurios metu trenerės Agnės užduotas zumbos ritmas kaip reikiant išjudino būsimųjų bėgikų kaulus ir sąnarius. Ne vienas jų įvairius pratimus savarankiškai atlikinėjo ir iki treniruotės.

A.Zaremba pasakojo, jog vien entuziazmo vedamas tokio renginio jis nesuorganizuotų. „Daug padėjo rėmėjai, daug dirbo ir būrys savanorių. Visiems jiems esu be galo dėkingas“, – sakė jis.