Ekstremalūs karščiai alina ne tik žmones, specialistai pataria kaip apsaugoti gyvūnus

Visoje šalyje šią vasarą vyraujantys ypatingi karščiai labai pavojingi ir žmonėms, ir gyvūnams.
Galvijams reikėtų parinkti tokias pievas, kuriose būtų kuo daugiau medžių pasislėpti nuo karščio.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šilutės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas – inspektorius Vytautas Mockus pataria, kaip rūpintis gyvūnais ypač karštomis vasaros dienomis.

Gali ištikti šilumos smūgis

V. Mockus primena, kad esant ekstremaliems karščiams gyvūnai daug gausiau prakaituoja. Kartu su prakaitu jie netenka daug naudingų elektrolitų ir mineralinių medžiagų. Ilgiau besitęsiant tokiai fiziologinei gyvūno būklei jį gali ištikti šilumos smūgis. Tokią būklę įtarti galima, kai gyvūnas tampa mieguistas, sulėtėja jo reakcija į aplinkos veiksnius, pakyla aukšta kūno temperatūra, padažnėja kvėpavimas, išsiplečia akių vyzdžiai.

„Pastebėjus šiuos gyvūno būklės pakitimus, nedelsiant reikia kreiptis į privatų veterinarijos gydytoją“, – sako V. Mockus.

Šalia vandens telkinio vėsiau visiems…
Siekiant išvengti sveikatos sutrikimų vet. gydytojas pataria gyvūnams duoti kuo daugiau vandens. Jeigu jie nenori jo gerti – reiktų net privalomai girdyti bent tris kartus per dieną – tiek naminius gyvūnėlius, tiek ūkinius gyvulius.

Pasak V. Mockaus, naminiams gyvūnėliams pasivaikščiojimų vietą karštomis dienomis vertėtų rinktis tokią, kurioje yra kuo daugiau augalų. Asfaltas labai greitai įkaista ir ilgai išlaiko karštį. Todėl vet. gydytojas pataria: jeigu nėra galimybės pakeisti vedžiojimo vietos, reiktų ieškoti kitų galimybių gyvūnams apsaugoti. Veterinarijos vaistinėse galima įsigyti įvairių apsaugos priemonių augintinių pėdutėms: batukų, vaško. Tai apsaugos pėdutes nuo nudegimų, odos suskeldėjimo.

„Jeigu šių priemonių įsigyti nėra galimybės, patarčiau naudoti bent jau vazeliną vietoje vaško. Jis taip pat neblogai apsaugos pėdučių odą“, – pataria V. Mockus.

Gyvūnus gali ir konfiskuoti

Naminiai ūkiniai gyvuliai karštomis dienomis taip pat reikalauja papildomos priežiūros. Vet. gydytojas V. Mockus rekomenduoja kuo dažniau keisti jiems vandenį, pasirūpinti papildomu pašaru. Žolė saulėje greit nudega, tad gyvuliams net pievose gali pritrūkti maisto. Ganyklas vertėtų rinktis tokias, kuriose įmanoma surasti pavėsį nuo saulės, kur būtų kuo daugiau medžių ar augalų, nes galvijai nori pasikasyti, taip jiems lengviau nusibaidyti vabzdžius.

VMVT Šilutės skyrius nei šiemet, nei pastaraisiais metais nėra gavęs skundų, kad šunys ar katės karštomis dienomis būtų palikti automobilyje.  Pagrindiniai dalykai dėl kurių skundžiasi šilutiškiai yra pastebimas nepakankamas galvijų ar naminių augintinių šėrimas, girdymas, gyvūnai neturi kur pasislėpti nuo nepalankių aplinkos sąlygų. Vis dėl to šiemet dėl naminių gyvulių netinkamos priežiūros karštomis dienomis skundų taip pat kol kas negauta. Pasak V. Mockaus, gyvūnai, kurie laikomi lauke Šilutės rajone tikrai yra prižiūrimi.

Gavus skundą ir nuvykus patikrinti, nustačius netinkamas laikymo sąlygas ūkininkams suteikiamas dažniausiai savaitės laikotarpis ištaisyti situaciją. Jeigu ir po to gyvūnai yra alinami – skiriamos baudos ir žmogus toliau tikrinamas. Ilgalaikė netinkama gyvūno priežiūra gali baigtis ir jo konfiskavimu.

„Labai džiugu, kad žmonės iš tiesų yra sąmoningi ir taiso padarytas klaidas. Man nėra tekę konfiskuoti gyvūno“, – sakė V. Mockus.