Energijos kainos kyla žaibiškai. Kaip elgtis verslui?

Liepos mėnesio vidutinė biržos elektros kaina Lietuvoje buvo didžiausia per visą dalyvavimo biržoje laikotarpį nuo 2013 m. Rugpjūtį kaina biržoje išaugo dar 57 proc. Įmonių atstovai skundžiasi, ruošia „protesto akcijas“, siekdami atkreipti dėmesį į elektros kainos poveikį verslui ir vartotojui. Ar įmanoma sutaupyti?

Priemonės įmonėms

VšĮ Lietuvos energetikos agentūros specialistai įsitikinę, kad visiems tinkančio vieno recepto nėra, bet galima vadovautis bendrais principais. Kuo didesnė visų įmonės išlaidų dalis už energiją, tuo didesnę įtaką sąskaitoms turi energijos kainų pokyčiai, todėl kiekviena įmonė turėtų sumažinti energijos sąnaudas. Tam yra du būdai: padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir kuo daugiau pasigaminti iš atsinaujinančių išteklių. Taip galima sumažinti sąskaitas bei į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Vienas pirmųjų žingsnių, kurį turėtų žengti viešasis ir pramonės sektorius – atlikti pastatų energijos vartojimo auditą, kuriame būtų nustatyti neefektyviai energiją vartojantys įrenginiai, kur patiriami didžiausi energijos nuostoliai. Auditą atlikęs auditorius pateikia rekomendacijas, ką reikėtų keisti, modernizuoti, kad sumažėtų energijos sąnaudos. Laiku priimti sprendimai leidžia sumažinti įtaką bendrų išlaidų svyravimams padidėjus energijos kainoms.

VšĮ Lietuvos energetikos agentūra atlieka energijos vartojimo auditų kontrolę. Dalis auditų atliekama gamybos sektoriui, kuriame neretai naudojama panašaus veikimo principo įrenginių, todėl specialistai pateikia apibendrintas priemones, kurios gali tikti daugeliui gamybos įmonių. Vienos jų gali būti labiau organizacinės ir nereikalaujančios didelių investicijų, kitoms įgyvendinti būtina pakeisti ar modernizuoti esamą įrangą bei įsigyti naujos.

Konkrečios priemonės

Įdiegti gamybos valdymo sistemas; taikyti vadybos sistemos standartą – tai leidžia organizacijai pasiekti prisiimtus įsipareigojimus, atlikti atitinkamus veiksmus, būtinus energiniam efektyvumui pagerinti; atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikatus bei įdiegti vidinę energijos vadybos sistemą; išmaniomis priemonėmis automatizuotai sekti ir kontroliuoti energetinius rodiklius; automatizuoti procesus, kad būtų sumažinti tuščios veikos režimai, kontroliuoti apkrovas; vykdyti energiją naudojančių įrenginių stebėseną;

taikyti kontrolinių apskaitų įrenginius, prijungti juos į SCADA sistemą (identifikuoti daugiausiai energijos naudojančius, tuščiąja veika ar neefektyviai veikiančius įrenginius); įdiegti elektros apskaitų stebėjimo sistemas; edukuoti darbuotojus ar taikyti kursus apie energijos taupymą; pasitvirtinti minimalių patalpų palaikymo temperatūrinius, drėgmės ar kitų parametrų reikalavimus.

Numatyti technines ir organizacines priemones šių parametrų neviršijimui. Siekiant sumažinti finansinę naštą kai kurių priemonių įgyvendinimui galima teikti paraiškas (APVA) ir gauti dalinį finansavimą.

Apie energinį efektyvumą didinančias priemones kalba ir UAB ROCKWOOL techninis vadovas dr. Andrius Buska, kuris įsitikinęs, kad sutaupyti pastatų vėsinimui ir šildymui galima apšiltinus pastatą ar inžinerines komunikacijas, pavyzdžiui, vamzdynus, ortakius, o toks sutaupymas turi įtakos produkcijos gamybos kaštams.

„Specialiai fasadams šiltinti sukurtų akmens vatos plokščių, šilumos izoliacijos savybės sumažina fasadų šilumos perdavimo koeficientą ir leidžia sutaupyti daug energijos žiemos ir vasaros sezonais, nes jos užtikrina mažiausią šilumos perdavimą iš pastato vidaus į išorę, ir atvirkščiai. Naudojant šias sistemas gerokai sumažinami pastatų energetiniai poreikiai, priežiūros sąnaudos“, – įsitikinęs pašnekovas.

Papildomas pastatų šiltinimas leidžia žymiai sumažinti energijos sąnaudas (kWh/m2) bei sumažinti neigiamą poveikį aplinkai dėl išmetamų dujų. Paskaičiuota, kad standartinis „ROCKWOOL“ izoliacijos gaminys gali padėti sutaupyti per 100 kartų daugiau energijos negu yra sunaudojama šiam produktui pagaminti, transportuoti ar utilizuoti.