Baigėsi 2007-2013 metų ir prasidėjo naujas 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos Lietuvai periodas, tad pats laikas aptarti, kokie projektai mūsų šalyje įgyvendinti už paramos lėšas, kas pavyko ir kas ne, kokios tokios paramos perspektyvos ateičiai.
Apie tai pasikalbėti su šilutiškiais antradienį atvyko išvykų po visą Lietuvą ciklą surengę LR Finansų ministerijos ES struktūrinės paramos valdymo departamento, Lietuvos verslo paramos agentūros ir Centrinės projektų valdymo agentūros atstovai.
H.Šojaus dvaro konferencijų centre surengtame susitikime svečiai informavo apie praėjusio ES paramos laikotarpio fondų lėšų panaudojimą ir jų paskirstymą apskrityse pagal gyventojų skaičių, konkrečiai – ir Klaipėdos regione, ES struktūrinių fondų finansavimo sritis ir politikos naujoves dabartiniam periodui, atsakė į gyventojų klausimus.
Yra nauda, yra ir problemų
Finansų ministerijos ES struktūrinės paramos valdymo departamento ES Sanglaudos politikos skyriaus vedėjas Aurimas Antanaitis sakė, kad už ES pinigus įgyvendinamų projektų naudą jaučia visos Lietuvos savivaldybės.
Rajono meras Vytautas Laurinaitis jam pritarė, kad vien Šilutės savivaldybėje per praėjusį finansinį laikotarpį įsavinta apie 140 milijonų litų ir tai žymiai daugiau nei yra savivaldybės biudžetas. Išspręsta daug užimtumo, infrastruktūros gerinimo, aplinkos tvarkymo problemų, tad, mero nuomone, investicijos buvo sėkmingos, ir paramą tikrai jaučia visi gyventojai.
„To periodo projektai padėjo mums integruotis į Europos bendriją, ir tai yra didelė nauda“, – sakė V.Laurinaitis.
Bet jis pastebėjo, kad dar esama ir problemų. Pavyzdžiui, mūsų Savivaldybė ne kartą teikė pasiūlymus dėl viešųjų pirkimų taisyklių tobulinimo.
V.Laurinaitis pastebėjo, kad vis dar trūksta informacijos apie 2014-2020 m. ES stuktūrinės paramos laikotarpio periodo specifiką, prioritetus. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad kai kurių programų aprašai dar tik ruošiami arba sulaukiama informacijos, jog pinigų bus ne anksčiau 2016-ųjų.
A.Antanaitis priminė, kad 2016-ieji – jau čia pat, bet sutiko, kad dabartinis finansavimo periodas bus bene vėliausiai prasidėjęs, nors diskusijas su Europos Komisija dėl jo Lietuva pradėjo net 2012 m. pabaigoje.
Šilutė neblizga
ES struktūrinių fondų skiriamų lėšų liūto dalį Lietuvoje per praėjusį finansinį periodą pasiėmė, t.y., daugiausia projektų įgyvendino, Vilniaus apskritis – net 45 proc. bendro šaliai skirto paramos kiekio. Žinoma, dėl to vargu ar reikia stebėtis, nes tai – didžiausia apskritis.
Klaipėdos apskrityje įgyvendinta projektų už 10 proc. bendros paramos sumos, o Šilutė atsiriekė 1 proc. nuo visos šalies gautos ES struktūrinės paramos.
Sąrašo priešpaskutinėje vietoje Klaipėdos apskritis stovi ir pagal ES fondų lėšų dalį, skirtą tik regioninio planavimo projektams, tenkančią vienam gyventojui – per visą 2007-2013 metų periodą kiekvienam Klaipėdos apskrities gyventojui teko po 156 eurus. Tuo tarpu šalies vidurkis yra 241 euras, o pirmaujanti Tauragės apskritis sugebėjo įsavinti tiek regioninio planavimo projektų lėšų, kad kiekvienam gyventojui jų tenka net po 539 eurus.
Žemiau už Klaipėdos apskritį yra tik Vilniaus apskritis, kur vienam gyventojui teko vos 117 eurų regioninio planavimo projektų lėšų.
Įgyvendinamų projektų ES fondų lėšų dalis ir jų panaudojimas Klaipėdos regione atrodo taip: Klaipėdos miestui tenka 43,4 proc., Klaipėdos rajonui – 27,9 proc., Kretingos rajonui – 9,6 proc., Palangos miestui – 6,4 proc., Skuodo rajonui – 2,8 proc., Neringai – 0,7 proc. Šilutės rajono savivaldybė čia neblizga – sugebėjo panaudoti 9,1 proc. lėšų.
Pasigenda efekto regionų lygiu
A.Antanaičio pastebėjimu, ES struktūrinių fondų lėšos yra pagrindinis finansinis instrumentas įgyvendinti nacionalinės regioninės politikos tikslus ir yra sudarytos pakankamos prielaidos regionams ir savivaldybėms pasinaudoti ES fondų lėšomis.
Tačiau dauguma projektų yra orientuoti tik į konkrečią savivaldybę, todėl pasiekiamas gana nedidelis efektas regiono lygiu.
Taip pat dažni atvejai, kai iškreipiama pati regioninio planavimo esmė – pradžioje nustatomas projekto poreikis, o tik vėliau jis integruojamas į atitinkamus regioninius strateginius dokumentus.
Lektoriaus nuomone, Regionų plėtros tarybose turėtų būti atrenkami projektai, kurie duotų didesnę naudą visam regionui. Be to, ES struktūrinių fondų lėšos turėtų būti labiau nukreipiamos į ilgalaikę pridėtinę vertę kuriančias investicijas, labiau skatintinos tokios investicijos, kurios yra būtinos ir nesukuria papildomų jau sukurtos infrastruktūros išlaikymo kaštų iš valstybės ar savivaldybės biudžeto.
Aptarė išmoktas pamokas ir naujoves
Lietuvos verslo paramos agentūros Komunikacijos skyriaus vedėja Eglė Žemaitienė informavo apie naujoves naujajame finansavimo periode, reikalavimus projektams ir pareiškėjams.
Numatyta, kad nebebus finansuojami projektai, kuriais bus siekiama naudojant informacines technologijas sukurti ir įdiegti gamybinę technologiją, skirtą bazinėms gamybos ar paslaugų operacijoms atlikti.
Jau išmoktas ES paramos įsisavinimo pamokas aptarė Centrinės projektų valdymo agentūros Struktūrinės paramos projektų II departamento Švietimo projektų skyriaus viršininkas Daumantas Gudelis.
Jis pastebėjo tokias pagrindines problemas, 2007-2013 m. periode dariusias įtaką teikiamų projektų kokybei: nepakankamos diskusijos apie tai, ką norime sukurti ir kokio rezultato tikimės; ėjimas nuo sumos prie konkrečios idėjos ar poreikio;
nepasitikėjimas konsultantų darbu bei nepakankamai kritiškas projekto idėjos optimalumo įvertinimas. Svečias šilutiškiams palinkėjo sėkmės inicijuojant teigiamus pokyčius už protingą kainą.