Estakados nereikia. Vandenį ant Rusnės kelio laiko polderių pylimai

rusnes kelias_Sysos_polderio_pylimas_trukdo_isteketi_potvynio_vandeniuiPažiūrėjęs televizijos laidą apie vargus dėl užlieto Šilutės – Rusnės kelio, perskaitęs įvairių autorių publikacijas spaudoje, supratau, kad nevisiškai tiksliai aiškinama susidariusi situacija.

Noriu pareikšti ir savo nuomonę, nes apie 20 metų dirbdamas Nemuno užliejamų pievų teritorijoje, turiu praktinių žinių apie potvynių eigą, ypač – Šyšos polderyje.

Mano tikslas – kad planuojant, kaip padėti rusniškiams, ateityje nebūtų padaryta didelių klaidų, nebūtų be reikalo išleista daugybė pinigų, nes atrodo, kad greit bus pradėti darbai.

Kaip specialistas sakau – estakada čia visiškai nereikalinga. Reikia tinkamai sutvarkyti Šyšos bei Nemuno pylimus ir šiek tiek paaukštinti apsemiamą kelio ruožą, jo sankasą įrengiant ne iš smėlio (taip buvo padaryta anksčiau, todėl potvynis paaukštinimą iškart nuplovė). Paaukštinto kelio sankasą būtina sutvirtinti gelžbetoninėmis plokštėmis.

Man nesuprantamas esamos valdžios neveiklumas, Rusnės ir kitų gyventojų kankinimai, nes netvarkomas išlaužtas Nemuno pylimas, neskiriama pakankamai lėšų siurblinių darbui.

Nėra reikalo projektuoti ir statyti estakadą. Kiek pinigų jau išnaudota tiems galimybių ir poveikio aplinkai tyrimų, projektavimų darbams! Kiek išleista technikai, keliančiai automobilius per užlietą kelią? Už tuos pinigus seniai buvo galima sutvarkyti pylimą, atlikti kitus reikiamus darbus, ir rusniškiams nebereikėtų vargti potvynio vandenyse.

Aš rajoninėje spaudoje bandžiau kelti šias problemas, tačiau niekas į mano mintis nekreipė dėmesio.

Dar kartą primenu, kad nuo potvynių kenčia ne tik Rusnės gyventojai, bet ir daugiau kaip 1000 ha pievų naudotojų Šilutės ir Juknaičių seniūnijose, Žalgirių miško gyventojai. Per užsitęsusius potvynius išnyko geros pievų žolės, gyvuliai apie dvi savaites vėliau išleidžiami į ganyklas, netvarkomi keliai.

Juokingai atrodo: polderis apjuostas pylimais, įrengtos 3 siurblinės, iš jų dvi – su šliuzais – reguliatoriais vandeniui išleisti, įrengtas nusausinamasis tinklas, įrengti keliai su tiltais ir pralaidomis. O užtaisyti pylime pralaužtą skylę bei įrengti papildomą šliuzą – reguliatorių pasidarė didžiulė problema.
Per tą šliuzą – reguliatorių vanduo iš apsemtų pievų, o tuo pačiu – nuo apsemto kelio, greitai nutekėtų į Šyšą.

Manau, kad dėl tokio aplaidumo laikas pradėti reikalauti atlyginti žalą iš kaltų asmenų.

Šilutės – Rusnės kelias yra Šyšos polderyje, todėl šio kelio apsėmimas per potvynius labai priklauso nuo Šyšos polderio hidrotechninių įrenginių darbo ir būklės.

Potvynio dydis priklauso nuo daugelio faktorių: lietaus vandens kiekio ir kintamumo, per žiemą susidariusio ledo storio, potvynio metu susidariusių ledų sangrūdų, potvynio eigos, Kauno HES darbo, vėjo greičio ir krypties Kuršių mariose, Šyšos polderio hidrotechninių statinių darbo bei kitų faktorių.

Gamtinių jėgų neįmanoma kontroliuoti, bet Šyšos polderio hidrotechninius įrenginius privalome eksploatuoti kuo geriau, nuolat valyti užnešamas Nemuno deltos upes.

Daugiau kaip prieš 20 metų potvynis Šyšos polderyje būdavo daug trumpesnis ir mažesnis. Retai kada vandens ant Šilutės – Rusnės kelio buvo daugiau negu 20 cm. Taip buvo todėl, kad nebuvo išgriautas Nemuno upės pylimas ir nebuvo toks aukštas Šyšos upės pylimas. Po rekonstrukcijos, pagal skaičiavimus, jis turėjo pažemėti, tačiau pylimo durpinis gruntas susėdo mažiau, negu buvo skaičiuota. Todėl dabar, vos Nemuno vanduo kyla, per Nemuno pylimo išlaužą tuojau pat užliejamas Šilutės – Rusnės kelio ruožas. O kadangi Šyšos polderio pylimas – per aukštas, vanduo negali ištekėti per pylimo viršų ir šliuzus, todėl ilgai užsilaiko polderio pievose ir ant kelio.

Vanduo turėtų per pylimą ir šliuzus savaime subėgti į Šyšą, pasiektų Nemuną ir ištekėtų į Kuršių marias, o per Tulkiaragės polderį – į Krokų lanką.

Tas aukštas Šyšos pylimas potvynio vandenį pievose ir ant kelio sulaiko daugiau kaip dvi savaites, todėl potvynis pailgėja trim savaitėmis. Per aukšti Šyšos pylimai prailgina potvynio trukmę ne tik Šilutės seniūnijos užliejamose pievose, bet ir Juknaičių seniūnijos teritorijoje.

Dabar svarbiausia sutvarkyti Nemuno pylimą ir pasirūpinti greitesniu vandens nutekėjimu iš pievų. Todėl reikia pastatyti vandens ištekėjimo vartus arba šliuzus – reguliatorius ant Šyšos upės. Šiuo metu žeminti Šyšos polderio pylimus būtų neprotinga, nes jie neseniai rekonstruoti.

O užliejamą Šilutės – Rusnės kelio atkarpą užtektų pakelti apie 50 cm.

Daugelis prisimename, kad toks pakėlimas buvo padarytas jau anksčiau, tačiau potvynis jį nunešė per pirmąjį vandens kilstelėjimą. Juokingiau negali būti: kelio paaukštinimas buvo padarytas nusižengiant visoms hidrotechnikos taisyklėms, nes sankasa buvo supilta iš iškasto Nemuno upės smėlio, o šlaitai apsėti žole…

O juk sankasa turėjo būti įrengta iš žvyro su branduoliu, o šlaitai sustiprinti gelžbetonio plokštėmis, nes tuo keliu važiuoja ir didesnės nei 10 tonų mašinos.

Apmaudu, kad kaltųjų ieškojusi komisija nesuvokė tokių rimtų pažeidimų.

Per ilgus darbo metus man teko susipažinti su įvairiais hidrotechniniais statiniais Olandijoje, Belgijoje, Klaipėdos uoste pastatytais statiniais, skirtais kovai su jūros bangomis, uraganais, laivo sraigtų sukeliamais apkrovimais. Todėl sukurta legenda, kad potvynio vanduo sugriaus pastatytą ant Rusnės kelio paaukštinimą, kelia nuostabą. O gal tik laukiama „otkato“ nuo labai brangios estakados?..

Įrengus patikimą kelio pakilimą, potvynio vandenys gali pakilti kitose vietose, tačiau jie galės laisvai ištekėti per K.Griniaus tilto angas ir esamas daubas Šilutės – Rusnės kelyje.

Manau, kad sutvarkius hidrotechninius statinius būtų visai kita kalba apie estakadą, juo labiau kad estakada neišspręstų polderių problemų.

Šiuo metu daugiau kaip 1000 ha pievų naudotojų, Žalgirių miško gyventojai, Žalgirių miškas su fauna ir flora patiria didelius nuostolius ir nepatogumus. Pastačius estakadą pagerėtų rusniškių padėtis, o sutvarkius hidrotechninius statinius – visų.

Šie mano pasiūlymai padės lengviau spręsti susisiekimo su Rusne problemą ir pagerins Šyšos polderio funkcionavimą.

P.S. 2017-03-13 d. 12.00 val. prie senosios Šyšos siurblinės vandens lygių skirtumas Šyšos upėje ir Šyšos polderyje buvo 28 cm, o per Šilutės – Rusnės kelią liejosi 21 cm gylio srovė. Reiškia, jeigu Šyšos polderyje būtų normaliai nuleidžiamas vanduo per šliuzus į Šyšą, tai ant kelio vanduo būtų prapuolęs prieš savaitę.

Dabar vėl vyksta Šyšos pylimų rekonstrukcija, ir neaišku kodėl vėl aukštinamas Šyšos polderio pylimas…