„Kainų šuolis pirmojoje metų pusėje augino gyventojų skolas. Štai antrąjį metų ketvirtį, Lietuvos banko duomenimis, daugiau kaip 90 dienų pradelstų vartojimo kredito gavėjų įsiskolinimų suma buvo beveik 20 proc. didesnė nei tuo pačiu laiku pernai. Išaugusios energijos išteklių kainos ir padidėjusi „Euribor“ palūkanų norma paskolų turintiems gyventojams žada įtemptą žiemą ir augantį skolininkų skaičių bei didėjančias skolas“, – kalba R. Butkuvienė.
Pasak jos, labiau tikėtinas naujų vėluojančių atsiskaityti, tačiau ne nemokių gyventojų skaičiaus augimas. Jau turintys įsiskolinimų, dėl kurių su jais yra susisiekusios skolų valdymo bendrovės, tikėtina, dar augins savo skolos dydį.
Kas pajus didesnę įtampą
Nuo 0 iki 2 proc. pakilęs 6 mėn. „Euribor“, priklausomai nuo turimos paskolos dydžio, gali lemti keliomis dešimtimis ar daugiau išaugusias mėnesio paskolos įmokas. Pavyzdžiui, 100 tūkst. eurų siekiančios būsto paskolos, kurią anuiteto būdu numatyta išsimokėti per 30 metų, mėnesio įmoka tokiu atveju padidėja maždaug 100 eurų.
„Žvelgiant iš vidutinį atlyginimą uždirbančio asmens perspektyvos, 100 eurų padidėjusi būsto kredito įmoka reiškia apie 10 proc. išaugusias išlaidas. Nors tai nėra drastiškas pokytis, neplanuojantiems finansų toks pokytis gali sukelti sunkumų. Ypač reikšmingai išaugus ir sąskaitoms už energijos išteklius“, – pažymi R. Butkuvienė.
Dar sudėtingiau gali būti tiems, kurių finansinė situacija per pastaruosius keletą metų pakito, ir jų pajamos šiuo metu yra mažesnės nei tuomet, kai buvo paimta paskola su nulinėmis „Euribor“ palūkanų normomis.
Gera žinia ta, kad šalyje išlieka aukštas darbo lygis ir spartus atlyginimų augimas. Statistikos departamento duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, atlyginimai augo beveik 14 proc. Daliai gyventojų tai turėtų padėti amortizuoti išaugusias sąnaudas. Optimistiškai nuteikia ir tai, kad pastaruosius keletą mėnesių gyventojų indėliai šalies bankuose didėjo nepaisant išaugusių kainų.
Stabilumo suteiks ir gyventojų atsargumas bei pastangos priimti geriau pamatuotus finansinius sprendimus dėl tokių brangių pirkinių kaip nekilnojamasis turtas. Per 3 šių metų ketvirčius Lietuvoje įregistruota 18 proc. mažiau nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių, nei tuo pačiu praėjusių
Vienintelis „vaistas“ – planavimas
„Iššūkių dėl padidėjusių palūkanų normų gali kilti ir tiems, kurių pajamos visiškai pakankamos padengti išaugusias paskolų įmokas. Esame pripratę prie nusistovėjusių savo išlaidų ir įprasto gyvenimo būdo, o kai išlaidos staiga padidėja dėl išaugusių kainų, gali būti sunku prisitaikyti ir taip rizikuojame įsiskolinti“, – sako R. Butkuvienė.
Prisitaikyti padės kruopštus finansų planavimas. Pastebėjus, kad laikydamiesi įprasto gyvenimo būdo mėnesio gale ėmėme stigti pinigų arba taip gali nutikti atėjus pirmosioms sąskaitoms už šildymą ir išaugus paskolos įmokoms, turėtume peržiūrėti savo išlaidas bei susidaryti biudžetą.
Turėtume įvertinti, kurios mūsų išlaidos būtinos pragyvenimui, o kur pinigus leidžiame savo malonumui. Kad užsitikrintume finansinį saugumą, bent šiek tiek pataupyti turėtume savo nebūtinųjų išlaidų sąskaita.
„Tuo metu brangioms prenumeratoms ar išlaidų reikalaujantiems hobiams bent sudėtingiausiu laikotarpiu galime paieškoti pigesnių alternatyvų. Sąskaitas už šildymą ir pakitusias paskolų įmokas geriau pasitikti turint daugiau santaupų bei su didesne ramybe nei su nerimu“, – komentuoja R. Butkuvienė.
BNS inf.