Jau visi metai, kai pergalingai išstūmęs litą pagrindine valiuta Lietuvoje yra tapęs euras. Prieš metus gyventojai neslėpė, kad nelabai jo laukė, o dabar pripažįsta, kad per metus nespėjo prie jo priprasti.
Žmonės guodžiasi, kad viskas pabrango, o Lietuvos Statistikos departamentas, išanalizavęs kainas šalies rinkoje, neseniai išplatino visuomenę nustebinusį pranešimą, kad kainos Lietuvoje praėjusiais metais krito! Bendras kritimas – 0,9 proc. Labiausiai pigo energijos kainos, nežymiai – maisto, tačiau itin augo būsto nuomos, restoranų, grožio paslaugų kainos.
Tik 4-5 proc. gyventojų pripato prie euro
Praėjusių metų gruodžio pradžioje „Šilutės naujienų“ internetiniame puslapyje skaitytojai galėjo išsakyti savo nuomonę, ar pirkdami prekes ir paslaugas jie ramiai atskaičiuoja eurus, ar vis dar sumą mintyse verčia į litus.
Beveik 58 procentai respondentų atsakė, jog visada kainas perskaičiuoja litais, dar 36 proc. perskaičiuoja jas tik tuomet, kai nori palyginti, kiek pakito. Ir tik 4,5 proc. apklaustųjų pripažino, jog jau priprato prie euro.
Apklausos išvados aiškiai parodo, jog euro įvedimas daugumai gyventojų neatnešė didelio pasitikėjimo. Tačiau to negalima pasakyti apie verslininkus, kurie drąsiai teigia, jog per praėjusius metus sulaukė tikrojo „aukso amžiaus“.
Litas prilygo eurui
Pasirodo, įvedus eurą, labiausiai kišenes ėmė tuštinti ne tik turgeliuose stovinčios močiutės, kurios anksčiau 1 litą kainavusių krapų ryšulėlį ėmė jį siūlyti už 1 eurą. Prie jų prisijungė ir kirpyklų, restoranų, gydymo ir net švietimo įstaigų teikiamos paslaugos.
„Šilutės naujienų“ kalbinta šilutiškė Indrė Sulžickaja sakė, jog visada, ką nors pirkdama, verčia eurų sumą litais. Anot jaunos moters, kitaip jos šeimai būtų neįmanoma išgyventi, nes pasikeitus valiutai, naujasis euras pasidarė labai „slidus“. „Jei 2014 metais prieš šv. Kalėdas buvo galima už, pavyzdžiui, 70 litų nupirkti vaikui neblogą žaislą, šiemet, pavertus tuos litus eurais (apie 20 Eur), geresnis žaislas jau neišeina“, – tikino pašnekovė, tvirtindama, jog ji vertė ir vers eurų kainas į litus, nes kitaip šeimą gali užklupti didelė finansinė krizė.
Iš neįgalumo išmokos gyvenanti šilutiškė Laimutė Jašinauskienė sakė, kad anksčiau jai dar pavykdavo bent kažkiek pasitaupyti, o dabar gaunamus pinigus praryja vaistai ir komunaliniai mokesčiai. Pašnekovei dabar jau tenka gyventi nuo euro iki euro, nes kasdienių pirkinių ir įvairių paslaugų kainos išaugo negailestingai, tad dažniausiai ieško nuolaidų ir akcijų, nors ir jomis moteris nelabai tiki. „Toks jausmas, kad, įvedus šalyje eurą, neliko jokios kontrolės. Kas ką nori, tą ir daro, kiek nori, tiek ir kelia kainas. Deja, nei atlyginimai, nei išmokos nepakilo tiek, kiek viskas pabrango“, – sakė Laimutė.
Sunku suprasti ir priprasti
Nepripranta prie kainų šuolio ir šilutiškė pedagogė Lijana Šerpytienė. „Kainų šuolis žiauriai gąsdina, dar nepriprantu prie jų.
Ypač pabrango apranga, batai, paslaugos, gydytojų konsultacijos privačiose klinikose“, – sako ji. Anot pašnekovės, suma eurais vizualiai atrodo nedidelė, bet, kai ją paverti į litus, net pasidaro graudu. „Atlyginimai – tokie patys, o, žiūrint į kainas, vienas ar du eurai šiandien jau mažai ko verti“, – atviravo moteris, apgailestaudama, kad ypač vaikai nesupranta ir dėl to nevertina euro centų. Pedagogė neįsivaizduoja, kaip šiais laikais išgyvena senjorai, kurių pašalpos išvis menkos.
Eurų vertimas į litus padeda nuo pirkinių susilaikyti ir vaikų darželyje auklėtoja dirbančiai Dianai Tubutienei. Anot jos, kainos po euro įvedimo ypač sukilo turguje ir prekybos centruose. „Jei anksčiau dar kažką buvo galima nusipirkti už 1 litą, taidabar už 30 euro centų nieko nenusipirksi. Moteris prisipažino, jog visai neseniai liko sukrėsta vienoje kavinėje, kur pietūs dviem atsiėjo 25 Eur. „Užsukome į įprastą kavinukę, valgėme paprastus patiekalus“, – sako moteris, kuri anksčiau su vyru tokioje pat kavinėje pavalgydavo už 25 litus.
Diana atviravo ne vienerius metus papildomai prie atlyginimo prisidurianti uždarbiaudama Vokietijoje. Tos šalies valiuta – taip pat euras. Nors vokiečių atlyginimai gerokai didesni už lietuvių, bet ten galima įsigyti gerokai pigiau, pavyzdžiui, kokybiškų asmens higienos ar švaros prekių.
Akis badančiu pavyzdžiu, kaip eurai „vienas prie vieno“ lygiuojasi su litais ir net juos pranoksta, pasidalino ir socialinio tinklo „Facebook“ lankytojas šilutiškis Audrius. Jis į savo paskyrą įkėlė nufotografuotą VšĮ „Šilutės krepšinis“ bilietą į „Šilutės“ krepšinio klubo varžybas. Pernai toks bilietas krepšinio aistruoliui, norinčiam stebėti varžybas, kainavo 2 litus, šiemet – net 3 eurus.
Statistikai stebina savo išvadomis
Gyventojus šokiravo jų nuomonei priešingi Statistikos departamento paskelbti duomenys.
Skelbiama, kad pagrindinių maisto produktų krepšelio kaina nežymiai traukėsi. Krito pieno ir mėsos, tačiau augo vaisių ir daržovių kainos. Iš viso maisto kainos traukėsi 1 proc. Beje, maisto kainas statistikai skaičiuoja didesnėse parduotuvėse. Mėgstantys apsipirkti turguose, dėl maisto kainų pokyčių turi kitokią nuomonę. Bet, anot finansininkų, esant alternatyvai, visuomet galima eiti apsipirkti ten, kur kainos mažesnės.
Informuojama, kad 2015 metais smigusi naftos kaina kartu su savimi nusitempė ir kitus energijos išteklius. Energetiniai produktai pernai iš viso pigo 11 proc.: dujos pigo 14 proc., degalai – 12 proc., šiluma – 9 proc., elektra – 6 procentais.
Visiškai priešinga kainų dinamikos tendencija paslaugų sektoriuje, kur kainos praėjusiais metais augo beveik 4 proc. Statistika rodo, kad restoranų, kavinių ir grožio salonų paslaugos vidutiniškai brango po maždaug 6 proc.
„Danske Bank“ vyriausiojo Baltijos šalių ekonomisto Roko Grajausko manymu, 2016 metais paslaugų kainos turėtų augti nuosaikiau, kai kurios net koreguosis žemyn. Labiausiai tikėtina, kad tai įvyks būsto nuomos rinkoje. Kita vertus, įsibėgėjantis atlyginimų augimas, kuris 2016 metais jau turėtų priartėti prie 6 proc., išlaikys galimybę paslaugų kainoms augti.