Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis daug metų nebuvo praleidęs šilutiškių pamėgtos miesto šventės, tačiau šiemet per miesto 501 gimtadienį privalėjo dalyvauti svarbiame Europos Parlamento Transporto komiteto posėdyje Ispanijoje. Todėl mūsų kraštą europarlamentaras aplankė po šventės.
Atvykęs į Šilutę, paglostė merų dovanotą skulptūrą – karpio ūsus, linkėdamas Šilutės žmonėms santarvės ir sėkmės visose gyvenimo srityse. Z.Balčytis pažadėjo su šilutiškiais susitikti žuvienės virimo čempionate.
Problemos: nedarbas ir menka parama ūkininkams
Kartu su europarlamentaru Šilutėje viešėjo jo partijos bičiuliai socialdemokratai: Šilalės rajono politikas, ūkininkas Albinas Ežerskis ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidentas Artūras Skardžius.
Politikai diskutavo apie ekonominę ir politinę situaciją Europoje ir Lietuvoje, kalbėjo apie Lietuvos žmonių lūkesčius dėl socialiai teisingesnės ūkinės ir finansinės politikos.
A.Ežerskio ir A.Skardžiaus nuomone, Lietuvos žmonėms dabar ypač svarbu, kokius sprendimus priima Europos Parlamentas, kad augtų mūsų šalies ekonomika, pagrįsta gamybos, darbo vietų bei vartojimo augimu. Domėjosi, kaip Europa gali padėti Lietuvai stabilizuoti be perstojo brangstančią energetiką.
Pasak Z.Balčyčio, jo kolegos paminėjo svarbiausias Europos Parlamente gvildenamas temas. Nedarbas Europoje tampa vis aktualesnė problema. Ispanijoje, Graikijoje jaunų žmonių nedarbas perkopė 30 procentų. Ši problema aktuali ir Lietuvai.
Lietuvos žmonės, pasak Z.Balčyčio, yra darbštūs ir išradingi. Ūkininkai, ypač – gyvenantys Pamario krašte, gavę minimalias Europos išmokas už pasėlius, auginamus gyvulius, per dešimtmetį sugebėjo pasiekti puikių rezultatų: įdirbti laukai, sukurti modernūs ūkiai. Tačiau akivaizdu, kad jie dirba žymiai sudėtingesnėmis konkurencinėmis sąlygomis negu kitų Europos šalių ūkininkai. Parlamentaro nuomone, neteisinga, kad mūsų ūkininkams mokamos paramos išmokos yra keliskart mažesnės nei Europos senbuvių valstybių ūkininkams – Graikijos, Italijos, Ispanijos ir kitų.
Galėtų daugėti darbo vietų
Z.Balčytis sakė, kad siekiant atitaisyti šią neteisybę, nepakanka vien tik europarlamentarų iš Lietuvos darbo. Reikia, kad ir Lietuvos aukščiausių valdžios institucijų pozicija būtų tvirta ir reikalaujanti vykdyti Europos Sąjungos sutarties sąlygas ir socialinį teisingumą. Pasiekus teisingo žemės ūkio finansavimo, Lietuvoje galėtų būti papildomai sukurta mažiausiai 50 tūkstančių darbo vietų žemės ūkio gamyboje, užauginto produkto perdirbimo bei prekybos srityse.
Kita greičiausiai darbo vietas kurianti, bet dar neišnaudota sritis – pastatų renovacija. Z.Balčyčio nuomone, Europos finansiniai paramos mechanizmai jau parengti, kad ir Lietuvoje suklestėtų statybos įmonės, galinčios atlikti renovacijos darbus. Tačiau dėl mūsų šalies vyriausybės nerangumo apie 100 000 galimų darbo vietų nėra sukurta, nes nesukurti žmonėms ir verslui patrauklūs įstatymai tokiai paramai įsisavinti.
Kita sritis, kurioje mūsų europarlamentarai ir Lietuvos valdžios institucijos turėtų glaudžiai kooperuoti pastangas – prašyti 5 milijardų litų paramos galutiniam Ignalinos atominės elektrinės uždarymui.
Z.Balčyčio nuomone, Lietuvos žmonėms tai aktualus klausimas. Negavus paramos iš ES, Lietuvai teks tiek pinigų paimti iš valstybės biudžeto mažinant lėšas socialinėms ir kitoms reikmėms.
Kalbėdamas apie transporto plėtrą mūsų šalyje, Z.Balčytis pasakojo, kad Europos Parlamente dirba, jog Lietuva ir kitos Baltijos šalys turėtų greitąjį geležinkelį su Lenkija, Vokietija ir kitomis Europos šalimis.
Ne mažiau svarbus ir Lietuvos bei kitų Baltijos šalių geras susisiekimas su ES šalimis oro transportu. Z.Balčytis kreipėsi į EP Transporto komitetą, kad būtų užsakyta galimybių studija, kaip panaudoti ES paramą oro susisiekimo paslaugoms vystyti.
Žmonės pasiilgo socialinio stabilumo
Kalbų apie tai, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, žmonės pasiilgo socialdemokratinės politikos, Z.Balčytis nelaiko politikavimu. Tokią nuomonę žmonės susidarė, kai porą dešimtmečių besaikiai propaguoti liberalizmas ir laisvosios rinkos privalumai dabar jau visoje Europoje pripažinti klaida. Gyvenimas įrodė, kad laisvosios rinkos dėsniai, taikomi bet kur, negali užtikrinti visiems žmonėms normalaus, socialiai teisingo gyvenimo. Pasak Z.Balčyčio, Lietuvoje buvo vykdoma beatodairiška privatizacija, daug lėšų išleista laisvosios rinkos idėjoms propaguoti. Dabar likome „ant ledo“: privatizuoti Valstybės strateginiai objektai, kurie užtikrina visuomenės stabilumą.
Z.Balčyčio nuomone, anksčiau ar vėliau turėsime taisyti įstatymus, kad socialinis dėmuo būtų sustiprintas. „Privalome įstatymais sureguliuoti, kad minimalias pragyvenimo sąlygas turėtų visų sluoksnių gyventojai. Turi būti peržiūrėti šildymo ir kitų komunalinių paslaugų teikimo ir apmokėjimo principai, kad žmogus už komunalines paslaugas nemokėtų daugiau nei 10 proc. savo pajamų“, – mano Z.Balčytis.
Jis įsitikinęs, kad savivaldybių ir valstybės strateginių įmonių valdymas negali būti atiduotas tik į privačias rankas. Valstybė ir savivaldybių tarybos privalo turėti galias reguliuoti energijos kainas, nes privatus verslas visuomet siekia didesnio pelno ir mažiausiai jam rūpi socialiniai dalykai.
Ko tikimasi iš Europarlamento
A.Skardžius minėjo Lietuvos nuoskaudą, kad naujai į ES įstojusios šalys gauna nepakankamai paramos, kad sukurtų konkurencingą ekonomiką ir pasiektų panašų gyvenimo lygį kaip senbuvės. Lietuva iš ES gauna keliskart mažesnes išmokas nei kitos, netgi turtingos Europos šalys. Kol mums taikomi tokie ekonominiai apribojimai, mūsų šalis išliks tik žaliavų ir vartojimo rinkos šalimi, pasmerkta visuomet būti išlaikytine, neturinčia tvirtos ekonomikos. Todėl reikia keisti nusistovėjusią „dviejų greičių“ Europos šalių paramos politiką, kai vienos šalys remiamos daugiau, kitos – mažiau.
A.Ežerskio nuomone, tiek Europarlamentas, tiek Lietuvos vadovybė nesukuria palankių įstatymų kurtis smulkiems ir vidutiniams ūkiams. Sparčiai augančios monopolinės žemės ūkio produkcijos perdirbėjų įmonės ir asociacijos diskriminuoja smulkius ūkius ir juos žlugdo. A.Ežerskio žiniomis, monopolinės įmonės, skirtingomis kainomis superkančios pieną iš stambių ir smulkių ūkių, vien tik Šilalės rajono smulkiesiems ūkininkams per metus nesumoka apie 15 mln. litų. Valstybė turi pasirūpinti, kad ūkininkai nebūtų diskriminuojami, tada kaimo gyvenvietėse būtų išsaugota ir sukurta daug darbo vietų.
Ūkininkams skaudi buvo „naktinės mokesčių reformos“ nuostata panaikinti PVM lengvatas maisto produktams. A.Ežerskio nuomone, tai ne tik pabrangino maisto produktus pirkėjams, bet ir paskatino gretimos valstybės ūkininkų produkcijos importą į mūsų šalį.
Z.Balčytis pritaria, kad kuo skubiau būtų ištaisytos minėtos mokesčių reformos klaidos. A.Kubiliaus Vyriausybė, naikindama PVM mokesčių skirtumus mėsai, daržovėms ir pienui, skaičiavo aritmetinę naudą valstybės biudžetui, tačiau patyrė nuostolį: sumažėjo įplaukų už minėtų produktų gamybą bei prekybą, be to, prarasta daug darbo vietų sužlugus smulkiesiems šių produktų gamintojams bei prekybininkams.
Lietuvai Europos Parlamente 3 metus atstovaujantis Z.Balčytis apgailestavo, kad mūsų šalis nesugebėjo sukurti principų, kaip koordinuoti savo veiksmus su Europos Parlamentu, su visais savo atstovais šiame Parlamente. Todėl, Z.Balčyčio nuomone, Lietuva patiria didžiulius nuostolius. Jis įsitikinęs, kad naujasis LR Seimas ir Vyriausybė bei europarlamentarai išmoks koordinuotai siekti, kad visos stojimo į ES sąlygos būtų vykdomos ir kad Lietuvai priklausanti parama būtų iškovota.