Finansinė pagalvė: kaip ja pasirūpinti?

Kartu su besitęsiančia pasauline energetikos krize ir Rusijos Ukrainoje pradėto karo padariniais kyla finansinių iššūkių vartotojams: didelė infliacija, dėl jos mažėjanti perkamoji galia ir sunkumai vykdant finansinius įsipareigojimus. Tada išryškėja finansinio rezervo nenumatytiems atvejams svarba. Kaip jį sukaupti?
Pixabay.com nuotr.

„Intrum“ Europos vartotojų mokėjimų ataskaitos duomenimis, 77 proc. lietuvių kas mėnesį atsideda tam tikrą sumą pinigų, o tokia pat dalis taupo tam, kad sukauptų finansinį rezervą nenumatytoms išlaidoms. Tai – dažniausia taupymo priežastis ir rodo, kad lietuviai supranta finansinės pagalvės svarbą. Visgi ne visiems pavyksta ja pasirūpinti, o tai trukdo jaustis saugiai.

Rekomenduojama sukaupti bent 3-6 mėnesių pajamų dydžio rezervą, kuris leistų padengti nenumatytas išlaidas ir išvengti kritinių situacijų šeimos maitintojams netekus darbo. Tokia finansinė pagalvė leidžia net ir netekus pajamų šaltinio amortizuoti finansinį spaudimą, kol situacija stabilizuosis ir neįklimpti į skolas.

Gyventojų galimybės pasirūpinti finansine pagalve svarbios tiek jų pačių gerovei, tiek visos šalies ekonomikai. Visgi duomenys rodo, kad 54 proc. lietuvių nepatenkinti suma, kurią sutaupo, o 11 proc. pripažįsta, kad apmokėjus visas sąskaitas jiems lieka mažiau nei 10 proc. pajamų. To gali nepakakti rezervui sukaupti, ypač – išaugus kainoms. Dėl to gyventojai, ypač turintys paskolų, gali būti pažeidžiami ir, netekę darbo ar patyrę nenumatytų išlaidų, atsidurti sudėtingoje padėtyje.

<tjj>Kainų augimą jaučia daugelis

<ttt>Net ir tie gyventojai, kuriems apmokėjus sąskaitas lėšų lieka daugiau, nebūtinai jaučiasi užtikrintai. Kaip rodo duomenys, beveik pusė lietuvių mano, kad augančios kainos neigiamai paveiks jų gerovę, o 43 proc., kad jų išlaidos auga greičiau nei atlyginimas. Kas penktas (19 proc.) apklausos dalyvis pripažino per paskutinius 12 mėnesių bent kartą neapmokėję vienos ar daugiau sąskaitų. Nors dažniausia to priežastis – užmaršumas (44 proc.), bet ir pinigų trūkumas, tai nurodė du penktadaliai lietuvių. Tai tik patvirtina, kaip svarbu pasirūpinti finansiniu rezervu. Kaip tai padaryti?

Taupymui kas mėnesį rekomenduojama atsidėti bent dešimtadalį pajamų. Tai padaryti gali padėti tinkamas prioritetų susidėliojimas ir išlaidų planavimas. Finansiniams įsipareigojimams visuomet turėtų tekti pirmenybė, o kitas išlaidas svarbu planuoti įvertinant savo galimybes.

Pandemija paskatino gyventojus savo finansų planavimui skirti daugiau dėmesio. 31 proc. lietuvių atskleidė, kad pandemija paskatino atsidėti daugiau lėšų nenumatytiems atvejams. Dar 40 proc. teigė ėmę apsibrėžti finansinius tikslus, kurie leistų geriau valdyti santaupas. 28 proc. pradėjo daugiau dėmesio skirti ilgalaikiam taupymui bei investavimui.

Norint sutaupyti padės finansinės drausmės laikymasis – stengtis visas sąskaitas apmokėti laiku ir vengti skolų. Laiku neapmokėjus įsipareigojimų, pradeda kauptis delspinigiai, kurie sudaro papildomas išlaidas.

Taupymas – teigiama tendencija, nes pačių žmonių pastangos svarbios užsitikrinant finansinį stabilumą neramiais laikais. Tik atsakingai rūpinantis savo finansine gerove galima sumažinti rizikas ir jaustis ramiau.