Kasmetinė gaisrų statistika rodo, kad atvėsus orams ir prasidėjus šildymo sezonui daugėja gaisrų gyvenamajame sektoriuje, kylančių dėl krosnių įrengimo ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Tokių gaisrų padariniai dažnai būna ypač skaudūs: sudega gyvenamosios patalpos, jose esantis turtas, apsinuodiję smalkėmis žūsta žmonės.
Per 10 šių metų mėnesių Šilutės rajone kilo daugiau gaisrų nei pernai ir jų padaryti nuostoliai yra gerokai didesni.
Daug nelaimių dėl gyventojų neatsargumo
Šiemet Šilutės rajone jau kilo 232 gaisrai, kurie gyventojams padarė 972 429 litus nuostolių. Pernai per tą patį 10 mėnesių laikotarpį buvo kilę 205 gaisrai, o jų padaryti nuostoliai siekė apytikriai 568 865 litus.
Sėkmingesni šie metai buvo tik tuo, kad šiemet liepsnose žuvo tik vienas žmogus, dar 2 buvo traumuoti, kai pernai jau buvo žuvę 3.
Daugiau nelaimių – 183 – šiemet sukėlė neatsargus pačių gyventojų elgesys su ugnimi, o pernai dėl šios priežasties buvo kilę „tik“ 146 gaisrai.
Su ugnimi žaidę vaikai 2012 m. sukėlė 4, o šiemet – 2 gaisrus. Žymiai dažniau (pernai – 5, o šiemet – 16 kartų) ugnis įsiplieskė dėl elektros įrangos eksploatavimo taisyklių pažeidimų.
Užtat priešingai skaičiai apsisuko dėl krosnių įrengimo ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų: šiemet rajone dėl to kilo 7 gaisrai, o 2012 m. jų buvo 18.
Gyvenamųjų pastatų gaisrų pernai ir šiemet buvo maždaug tiek pat – 23 ir 24. Panašūs ir degusių tvartų, garažų bei kitų kiemo statinių skaičiai – 25 ir 28 gaisrai. Gamybiniai pastatai apskritai išvengė liepsnų, o štai savaeigis transportas vis dar liepsnoja dažnai: pernai – 12, šiemet – jau 11 kartų.
Neužmirškite, kokios pavojingos yra smalkės
Ugniagesiai primena, kad artėjant intensyvaus kūrenimo laikotarpiui būtina gerai sutvarkyti krosnis bei išvalyti dūmtraukius. Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų ar židinių sienelėse, pro kuriuos gali prasiveržti ugnis. Taip pat dažnai namai užsidega, kai prakurams naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai.
Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą. Negalima malkų bei kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių.
Kai kūrenasi krosnis ar dega dujinė viryklė, neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams.
Kūrenant krosnis, ypač pavojingos yra smalkės – apsinuodijimas jomis gali baigtis mirtimi. Smalkės – bespalvės ir bekvapės. Tai ir yra pavojingiausia.
Iškūrenę krosnį per anksti neužstumkite sklendės, norėdami, kad krosnis per greitai neatvėstų. Sklendę galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti.
Pirmieji apsinuodijimo smalkėmis požymiai: lengvas apsvaigimas, suima mieguistumas, netenkama sąmonės.
Apsvaigusį nuo smalkių žmogų išveskite į gryną orą ir nedelsdami kvieskite medikus tel. 112. Patalpas gerai išvėdinkite.
Pasirūpinkite patogiu privažiavimu
Kita aktuali problema – patalpų šildymas elektriniais prietaisais.
Atminkite, kad pavojinga į elektros tinklą iškart įjungti kelis elektros prietaisus, nes taip perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, todėl gali įvykti trumpas jungimasis, dėl ko dažnai ir kyla gaisrai.
Elektrinius šildymo prietaisus reikia statyti toliau nuo užuolaidų bei baldų. Nepalikite ant jų padžiautų rūbų, o išeidami iš namų juos būtinai išjunkite.
Nemažėja gaisrų ir dėl savadarbių elektrinių šildymo prietaisų. Dėl šios priežasties ypač dažnai dega statybininkų vagonėliai, sodo nameliai, garažai. Daug saugiau naudoti gamyklinius šildymo prietaisus, žinoma, prieš tai gerai susipažinus su jų eksploatacijos taisyklėmis.
Kad būtų išvengta žmonių žūčių ir ugniagesiai galėtų laiku atskubėti į pagalbą, užtikrinkite, kad prie pastatų, vandens telkinių ir hidrantų lengvai privažiuotų gaisrininkų automobiliai. Neužstatykite jų transporto priemonėmis, o atokiose kaimo vietovėse išeikite pasitikti ugniagesių.
Gyvenamosiose patalpose įsirenkite autonominius dūmų detektorius, kurie įspėtų apie gaisro pavojų.