PAGD direktoriaus pavaduotojo Kęstučio Aginto teigimu, per praėjusį šaltąjį metų laiką Lietuvoje kilo 5,3 tūkst. gaisrų, juose žuvo 64 žmonės, dar 115 buvo traumuoti. Dauguma žuvusiųjų gyveno kaimiškose vietovėse arba mažuose miesteliuose, o daugiausia gyvybių gaisrai nusinešė tamsiuoju paros metu – nuo 20 val. vakaro iki 4 val. ryto. Vidutinis gaisruose žūstančių žmonių amžius – 65 m.
Tarp pagrindinių gaisrų priežasčių jis įvardijo neatsargų rūkymą lovoje, neatsargų elgesį su ugnimi, netinkamą šildymo prietaisų priežiūrą, elektros prietaisų gedimus ir elektros instaliacijos perkrovas. Tai priežastys, kurios kasmet kartojasi.
2026 m. sausis buvo tragiškiausias per pastaruosius du dešimtmečius – gaisruose žuvo 18 žmonių. Tai vidutiniškai vos ne kas antrą dieną prarasta žmogaus gyvybė.
Kai kuriais atvejais aplinkinių pateikta informacija leidžia įtarti, kad prieš gaisrą galėjo būti vartojamas alkoholis, o tai taip pat galėjo turėti įtakos nelaimėms. PAGD atstovas ragino gyventojus atsakingai elgtis su ugnimi, tinkamai prižiūrėti šildymo įrenginius ir pasirūpinti tais, kuriems pagalbos reikia labiausiai.
Birželį Seimas pritarė šilumos sezono pradžią ir pabaigą įtvirtinti įstatymu – turintiems automatizuotus šilumos punktus jis truks nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d.
ELTA inf.
