Per pirmąjį šių metų pusmetį Šilutės rajone iš viso įsiplieskė 112 gaisrų, kurie rajono gyventojams ir įmonėms padarė apie 143 000 eurų nuostolių. Šie skaičiai, deja, žymiai didesni, nei 2017 metų pirmojo pusmečio statistikoje: pernai per tą patį laiką kilo 96 gaisrai, o jų padaryta žala siekė maždaug 104 000 eurų.
Tačiau, vertinant gaisrų mastą, statistika apsiverčia aukštyn kojomis, nes 2017 metais mažareikšmiais vadinamų gaisrų buvo 67, o šiemet – 99.
Pasidžiaugti galima tik tuo, kad nei pernai, nei šiemet per tą laiką ugnis nepasiglemžė žmonių gyvybių.
Pagrindinė gaisrų priežastis ir toliau išlieka neatsargus pačių žmonių elgesys su ugnimi.
Ūkiniai pastatai degė rečiau, mašinos dažniau
Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) vyriausiasis specialistas Arūnas Ališauskas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, jog šiemet kur kas dažniau nei pernai dega gyvenamieji pastatai: pernai per pusmetį jie liepsnojo 19, o šiemet – 32 kartus.
Gamybinių pastatų gaisrai kur kas retesni: pernai tokių buvo 2, šiemet – 3, pagalbiniai ūkių pastatai pernai degė 12, o šiemet – 8 kartus. Užtat šiemet dažniau liepsnojo savaeigės transporto priemonės (2017 m. – 8, o šiemet – 11 kartų). Dega dažniausiai senesnės mašinos, kurių kuro ar elektros sistemos jau turi trūkumų.
Beveik dvigubai daugiau gaisrų šiemet užfiksuota ir atvirose teritorijose (atitinkamai 26 ir 41 atvejai).
Pastaruoju metu perpus rečiau dega ir šiukšlių konteineriai, kurių nedeginti ugniagesiai gyventojų prašo kiekviena jiems prieinama proga. „Ir tie prašymai akivaizdžiai pasiekė šilutiškių ausis: jei pernai per pusę metų konteineriai degė 23 kartus, tai šiemet jau tik 12“, – sako A.Ališauskas.
Prisidėjo ir sausra
Vienas didžiausius nuostolius atnešusių gaisrų šių metų pavasarį įvyko Kintų seniūnijoje, kai supleškėjo ir žuvies apdirbimo cechas, ir jame buvusi įranga. Šios nelaimės priežastis – elektros instaliacijos gedimas.
Išties milžiniška nelaime galėjo pavirsti iš pirmo žvilgsnio tik neatsargus žmogaus rūkymas Vainute. Tualete įsiplieskusią ugnį vos ne vos įveikė net trijų rajonų ugniagesiai. Pasak A.Ališausko, tądien nedaug trūko, kad ugnis būtų nušlavusi ir ne vieną aplinkinę sodybą, kaip prieš keliolika metų nutiko Švėkšnoje. Mat ir Vainute nelaimės vieta buvo tankiai apgyvendinta. „Atvejai, kai į dideles nelaimes išsirutulioja iš pirmo žvilgsnio visai nekaltos priežastys, yra visai nereti“, – sako A.Ališauskas. Tai, kad pernai būta mažiau mažareikšmiais vadinamų gaisrų, lėmė pernykštė lietinga vasara. Tad nereikia stebėtis, kad šiemet tokių gaisrų jau trimis dešimtimis daugiau.
Kasmet būna ir padegimų
Neatsargus elgesys su ugnimi 2017 metų pirmąjį pusmetį tapo 19-os nelaimių priežastimi, o šiemet dėl to kilo jau tik 6 gaisrai. Pašalinis ugnies šaltinis (taip ugniagesiai vadina situacijas, kai nėra liudininkų iš kur jis atsirado), liepsnas įplieskė pernai 44 kartus, o šiemet 58. Elektros įrenginių ir elektros instaliacijos gedimai pernai tapo 9, o šiemet 6 nelaimių priežastimi, o krosnių, židinių ir dūmtraukių gedimai atitinkamai įplieskė pernai 14, o šiemet 29 gaisrus.
Šioje vietoje A.Ališauskas dar kartą primena dūmtraukių valymo svarbą. Pasak specialisto, dabar, kol neprasidėjo šildymo sezonas, yra pats laikas valyti ir tvarkyti dūmtraukius ir krosnis. „Anksčiau rekomenduodavome dūmtraukius valyti kartą per ketvirtį. Tačiau šildant šiuolaikinėmis šildymo krosnimis irgi susidaro daug nuosėdų, kurios nugula ant dūmtraukių sienelių. Todėl dabar patariama dūmtraukius valyti net kiekvieną mėnesį“, – įspėjo A.Ališauskas.
Kasmet būta ir po vieną įtariamą ar nustatytą padegimą, o Šilutės policijos pareigūnai dėl tokių įvykių pradėjo atitinkamai 10 pernai ir 4 šiemet ikiteisminius tyrimus.
Primena detektorių svarbą
A.Ališauskas primena, kad jau pusmetį vykdoma akcija „Gyvenkime saugiai“. Ugniagesiai lankosi gyventojų namuose ir domisi jų šildymo įrenginių būkle, o kartu – ar šie jau įsigijo dūmų detektorius. Pasak A.Ališausko, deja – tokį sąmoningumą parodė geriausiu atveju nepilnai 40 procentų rajono gyventojų.
Ugniagesius stebina dažnai užduodamas klausimas, ar detektorių neįsirengusiems patalpų savininkams jie jau skirs baudas. „Ne galimybės nubausti ieškodami vaikštome po namus ir raginame žmones įsigyti tuos tikrai nebrangius prietaisus. Tai išties yra vertingas daiktas, galintis mažiausiomis sąnaudomis (kainuoja vos kelis eurus) išsaugoti ir visą jūsų turtą, ir gal net gyvybę“, – primena specialistas.