Galimybės statyti namą be projekto ir leidimo nereiškia visiškos laisvės

namo-statybafotoliaNorintieji statytis namus gana dažnai teiraujasi Aplinkos ministerijos ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistų apie statybą leidžiančius dokumentus, nes šiems skirtas statybos techninis reglamentas (STR) per pastaruosius penkerius metus buvo ne kartą tikslintas. Klausiančiuosius itin domina, kada galima statyti be savivaldybės administracijos išduodamo statybą leidžiančio dokumento (SLD).

SLD neprivalomas, jeigu planuojamas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnis kaip 5 metrų namas – nesvarbu, ar mieste, ar kaime, išskyrus kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę. Kaime norint pasistatyti iki 80 kv. m bendrojo ploto ir ne aukštesnį kaip 8,5 m gyvenamąjį namą ar ūkinį pastatą, irgi nereikia nei SLD, nei projekto, išskyrus konservacinio prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę. Tuomet privalus savivaldybės rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui.

Tos pačios taisyklės galioja ir nesudėtingiems inžineriniams statiniams – inžineriniams tinklams, įvairioms užtvaroms, atraminėms sienutėms, susisiekimo komunikacijoms, inžineriniams statiniams vandens telkiniuose ir kt. Ar planuojamas inžinerinis statinys priskirtinas nesudėtingiems statiniams, galima pasitikrinti pagal STR „Nesudėtingi statiniai“ nurodytus parametrus.

Jeigu galima statyti ir be projekto, ir be SLD, tai nereiškia visiškos laisvės. Pirmiausia, kaip įpareigoja Statybos įstatymas, statant namą negali būti pablogintos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Kitaip tariant, negalima pabloginti kitų statinių techninės būklės, užkirsti galimybių patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius bei gatves, naudotis inžineriniais tinklais. Būtina nepažeisti gaisrinės saugos reikalavimų, išsaugoti gamtos ir kultūros vertybes, vertingus želdinius, hidrotechnikos statinius ir melioracijos įrenginius, apsaugoti orą, vandenį, dirvožemį ar gilesnius žemės sluoksnius nuo taršos ir kt. Statant valstybinėje žemėje privalu gauti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto rašytinį sutikimą ar susitarimą, o bendrąja daline nuosavybe valdomame sklype – bendraturčio sutikimą.

Dažniausiai statytojams kyla problemų su kaimynais ar valstybės institucijomis dėl to, kad jie nesilaiko minimalaus atstumo nuo statinio iki sklypo ribų ar pažeidžia specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Šios sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą.

Kai nėra privalomas savivaldybės administracijos išduodamas SLD, teisės aktų nustatytais atvejais reikia gauti gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus. Jeigu jie per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikia rašytinių pretenzijų, tokie sutikimai jau neprivalomi. Ši nuostata netaikoma tik statybos valstybinėje žemėje atveju.

 

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.