Klausantis Gardamo seniūno Tomo Balčyčio seniūnijos veiklos ataskaitos, ne vienam galėjo kilti mintis – reikia pokyčių, kad seniūnija taptų patrauklesnė.
Pats seniūnas pripažino, kad prieš 17 metų jam atėjus vadovauti seniūnijai, joje gyveno 2600 žmonių. Dabar beliko tik 1868. Seniūno duomenimis, 2016 metais iš seniūnijos ilgesniam laikui emigravo 29 žmonės. Pasak seniūno, seniūnijos gyventojų amžiaus vidurkis sparčiai auga.
Tokius nedžiuginančius faktus išgirdo Šilutės r. savivaldybės vadovybė, pirmadienį pradėjusi teikti savo veiklos ataskaitas seniūnijų bendruomenėms. Numatyta kiekvieną darbo dieną aplankyti po dvi seniūnijas. Ataskaitų pristatymai bus baigti kovo 20 d. Šilutės seniūnijoje.
Kai neturi ką sakyti, yra daug statistikos
Susitikimų metu seniūnijų gyventojams už 2016 metų savo darbus atsiskaito ne tik meras Vytautas Laurinaitis ir Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis. Savivaldybės administracija yra parengusi dokumento formą, kokią informaciją turi pateikti ir seniūnai.
Taigi seniūnui T.Balčyčiui tokia biurokratinė „špargalkė“ – tikras išganymas. Gardamiškiai gal pusvalandį kantriai klausėsi seniūno T.Balčyčio vardijamų skaičių, kiek ir kam seniūnijos administracija išleido pinigų. Daug skaičiukų pro vieną ausį įėjo ir pro kitą išėjo…
Seniūnas nepateikė jokios informacijos apie seniūnijos gyventojų užimtumą, verslo įmones, ūkininkus.
Neatrodė, kad seniūnijoje kuriamos kokios nors ateities vizijos, ekonominės plėtros kryptys.
Konstatuota, kad seniūnijoje yra 73 šeimos, gaunančios socialinę paramą, paramą maistu gauna 248 asmenys, šeimoms, leidžiančioms vaikus į mokyklą,seniūnija pernai išmokėjo 14 tūkst. eurų.
Seniūnas priminė, kad jam talkina 6 seniūnaičiai, tarp kurių veikliausia – Ramučių seniūnaitė Dalia Minkevičienė. Seniūnas džiaugėsi Savivaldybės finansuojamomis kasmetinėmis seniūnijos šventėmis: Gardame – „Kartu po viena pastoge“, Ramučiuose – „Mes ir vėl susitikome“, Šyliuose – „Gandro dovanos“.
Kelių fondo lėšos – tik greideriui?
Kalbėdamas apie pernai seniūnijai skirtas Kelių fondo lėšas (apie 65 tūkst. eurų), T.Balčytis pasakojo, kiek ir už kiek buvo greideriuoti vieškeliai, kiek tvarkyta Gardamo seniūnijos ir gyvenvietės keliukų.
2017 metais kelių priežiūrai seniūnija gaus tik 45 tūkst. Eur. Seniūno manymu, tiek pinigų pakaks tik greideriavimui ir duobių palopymui.
Savivaldybės administracijos direktorius S.Šeputis tokios seniūno nuomonės nepraleido pro ausis.
Seniūnas tučtuojau buvo įspėtas, kad Kelių fondo lėšos privalo būti dalijamos pusiau ir tik viena pusė skiriama kelių priežiūrai, o kita dalis – kapitaliniams kelių tvarkymo darbams: kietai dangai, šaligatviams pakloti, apšvietimui įrengti.
Pasak S.Šepučio, Savivaldybė gauna daug skundų, kad kelių priežiūros darbai dažnai atliekami neracionaliai. Žmonės liudija, kad kartais greideriai dirba pakeltais peiliais, važinėja dideliais greičiais.
S.Šepučio teigimu, būna, kad vieškeliuose greideriai nulygina kelio dangą į pakraščius ir taip kelią paverčia klampyne. Po kiekvieno greideriavimo žvyrkelis turi likti ovalios formos, kad drėgmė nutekėtų į kelkraščius.
Direktorius patarė ir seniūnui, ir seniūnaičiams patikrinti kiekvieną kelininkų dokumentuose surašytą darbą ir jų kokybę.
S.Šeputis paaiškino, kodėl šiemet Gardamo seniūnijos kelių priežiūrai skirta apie 20 tūkst. eurų mažiau nei pernai, – nes visos šalies Kelių fondo lėšos yra sumažintos 190 mln. eurų (pinigai skirti ginkluotei, kompensacijoms už šildymą ir kt.). Todėl daugmaž proporcingai sumažintos ir savivaldybėms skirtos kelių priežiūros lėšos.
Meras pakalbėjo už visus
Savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio ataskaitos duomenys aprėpė ir mero pavaduotojo Algio Bekerio, ir net vykdomosios valdžios – savivaldybės administracijos direktoriaus S.Šepučio – veiklą.
Susidarė įspūdis, kad gyventojams kuriamas įvaizdis, jog visa, kas savivaldybėje buvo padaryta, yra tik mero V.Laurinaičio nuopelnas.
V.Laurinaitis paminėjo tik kelis duomenis apie savivaldybės Tarybos veiklą, komitetų svarstytus sprendimus ir tuoj pat ėmė dėlioti faktus, kuriuos labiau tiktų dėstyti savivaldybės administracijos direktoriui.
Neabejotinai pagirtinas faktas, kad Savivaldybė sėkmingai brenda iš skolų liūno. Per 2016 metus skolos sumažėjo 6,5 proc. ir dabar yra apie 9 mln. Eur. Mero teigimu, tai didelis pasiekimas, nes dabartinės valdančiosios koalicijos darbo pradžioje – prieš bemaž 3 metus – savivaldybę slėgė 15 mln. Eur skolos.
V.Laurinaitis teigė, kad 2016 metais reorganizavus Traksėdžių, Pašyšių ir Gardamo mokyklas sutaupyta apie 200 tūkst. Eur. Tos lėšos panaudotos padidinti pedagogų, švietimo įstaigų vadovų atlyginimus.
Kalėdamas apie Savivaldybės administracijos Plėtros ir planavimo skyriaus darbą, meras sakė, kad yra parengta 15 investicinių projektų ir laukiama Vyriausybės pritarimo bei finansavimo. Meras tikisi, kad naujasis Seimas ir Vyriausybė užtikrins suplanuotų darbų ir įsipareigojimų perimamumą.
Pakiliai meras gardamiškiams priminė ir tai, kad 2016 metais Savivaldybė parinko Gardamą, kad jam būtų skirtas regioninės plėtros finansavimas – 220 tūkst. Eur. Pinigai bus išleisti šio miestelio, turinčio apie 1000 gyventojų, infrastruktūrai gerinti.
Tarp svarbių Savivaldybės sprendimų, priimtų 2016 metais, V.Laurinaitis minėjo ir sprendimą iškeldinti Šilutės autobusų parką į miesto pakraštį ir jo vietoje leisti pastatyti autobusų stotį su prekybos centru. Pasak mero, naujajame prekybos centre įsikurs „Lidl“ arba „Rimi“.
Gardamiškiams replikavus, kad ten bus dar viena „Maxima“, meras patikino, kad jų žinios pasenusios. Pasak mero, „Maximai“ vieta jau ruošiama privačios įmonės „Žibai“ teritorijoje.
Rūpi Ramučių kelias ir ekologija
Gardamiškis ūkininkas Rimas Jurjonas valdžiai priekaištavo, kad visiškai apleistas vieškelis Gardamas – Ramučiai. Jo teigimu, didesnė kelio dalis yra virtusi klampyne. Ūkininkas, kurio žemės yra šalia to kelio, baiminasi, kad gali atsirasti keliautojų, kurie lenkdami klampynes, pradės važinėti per pievas ar pasėlius.
Pasak S.Šepučio, Ramučių kelias yra respublikinės reikšmės ir jo priežiūra rūpinasi Lietuvos automobilių kelių direkcija. Dabar, kai keliai šlapi, net neverta prašyti kelią greideriuoti ar kitaip tvarkyti.
S.Šeputis ir meras V.Laurinaitis pažadėjo prašyti Šilutės kelių tarnybos vadovo A.Jakubausko didesnės kelio priežiūros. Bet vadovai net neprognozavo, kada bus skirta lėšų to kelio kietai dangai įrengti, nes keliu mažai kas važinėja.
Kitas ūkininkas tarsi juokais apkaltino policiją, kad ji skatina ekologinį užterštumą. Ūkininkas savo laukuose yra radęs dešimtis plastikinių bakelių su naminės degtinės kvapu. Jo nuomone, policininkai sugaudo degtindarius ir jiems liepia atsikratyti taros, taip bakeliai atsiranda laukuose.
Šilutės r. policijos komisariato Greitojo reagavimo skyriaus viršininkas Alvydas Balandis paneigė ūkininko prielaidas – pareigūnai tikrai negalėjo liepti išmėtyti plastiko tarą.
Kiti gardamiškiai linkėjo policininkams iš anksto pranešti apie būsimus reidus – tuomet niekas bakelių bet kur nemėtys.
Seniūno pavaduotoja Birutė Pocevičienė „Šilutės vandenų“ direktoriaus Alfredo Markvaldo klausė, kodėl Gardame iki šiol nėra tvarkingų nuotekų valymo įrenginių.
A.Markvaldas sakė, kad valymo įrenginiai Gardame bus pastatyti, bus atnaujintos ir nuotekų trasos. Svarbu, kad gyventojai norėtų naudotis nuotekų surinkimo ir valymo sistema.
Šyliai skęsta
Šylių gyventojai prašė Savivaldybės sutvarkyti gyvenvietės drenažo sistemas, nes gyvenvietėje daug kur kaupiasi vanduo.
Pasak S.Šepučio, tokių problemų turi daug gyvenviečių. Jo nuomone, patys sodybų šeimininkai kalti, kad kadaise suklotos drenažo sistemos dabar nebeveikia. Mat taupūs sodiečiai nuotekas leisdavo į drenažo sistemas, dabar gerai „patręštoje“ drenažo sistemoje priaugo krūmynų, kurių šaknys išdarkė drenažinius vamzdžius.
Pasak S.Šepučio, gyvenvietėms sausinti Savivaldybė neturi pinigų. Tačiau kiekvieną atvejį reikia vertinti individualiai. Galbūt kai kur Savivaldybei ir pavyktų situaciją bent iš dalies pataisyti. Todėl jis pakvietė šyliškius apsilankyti Savivaldybės Kaimo reikalų skyriuje arba pas jį asmeniškai.