Garsus kolekcininkas A. Vasiljevas Šilutėje: IX a. mada vertė aikčioti ne tik iš džiaugsmo, bet ir iš skausmo: arsene mirkomi rūbai nešė mirtį, talija siekė 50 – 55 cm

Po ilgo laiko karantine Šilutėje su džiaugsmu ir pasigėrėjimu ir vėl sutiktas garsus mados istorijas, ekspertas, kolekcininkas Aleksandras Vasiljevas.
Susitikimą su šilutiškiais A. Vasiljevas pratęsė vedžiodamas juos po muziejaus erdves ir atskirai pristatydamas visus eksponatus.

Liepos 21 dieną Šilutės Hugo Šojaus muziejuje atverta jo 4-oji, ir tokia pirmoji visoje Lietuvoje jo paroda „Dama su krinolinu 1850 – 1869“. Jos pristatyme apsilankę garsiojo kolekcininko gerbėjai sužinojo ir kodėl tuo metu ypač padaugėjo jaunų stileivų mirčių, ir kokių suknelių madai pradžią davė… geležinkeliai.

Džiaugiasi naujais kolekcijos namais

Šilutės H. Šojaus muziejuje šiuo metu eksponuojama apie 40 europietiškų miestiečių, gyvenusių 1850 – 1896 m. suknelių ir kostiumų, daugiau nei šimtas aksesuarų, keliolika portretų.

Charizmatiškasis mados dizaineris A. Vasiljevas šilutiškiams papasakojo daug istorinių faktų apie XIX a. Europos madą ir žmonių įpročius.

Mados istorikas A. Vasiljevas susitikime sakė, jog tai – tik dalis visos kolekcijos. Jis pasidžiaugė, kad pagaliau perkėlė savo fondą ir 0,5 mlrd. eurų vertės kolekciją į Visaginą. Kaip žinoma, kolekcininkas iš Rusijos daugiau nei dešimtmetį savo apie 400 tūkst. eksponatų kolekciją laikė ir parodas rengdavo Lietuvos Nacionalinio dailės muziejaus padalinyje – Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje Vilniuje. Tačiau fondas pernai turėjo išsikelti iš patalpų po nepalankios Kultūros ministerijos audito išvados, jog kolekcija ten negali būti laikoma, nes nėra inventorizuota ir apskaityta. Auditas įpareigojo apskaityti kūrinius, tačiau A. Vasiljevo fondas atsisakė tai daryti. Jų aprašymui reikėtų bent 5 metų, todėl kolekcininko buvo paprašyta rasti kitą vietą eksponatų sandėliavimui. Ta vieta tapo Visagine nenaudojamos buvusios vaikų poliklinikos pastatas.

Parodoje eksponuojami prabangūs XIX a. vidurio dvarininkų aksesuarai.

Susitikime Šilutės muziejuje svečias pristatė nemažai XIX a. vidurio istorinių faktų apie Europos madą, rūbų detalių atsiradimą, dizaino paieškas bei žmonių gyvenimo įpročius.

Kolekcionuoti pradėjo paauglystėje

Paklaustas, kaip į jo namus atkeliavo pirmas eksponatas, A. Vasiljevas sakė, jog tai įvyko dar tada, kai jam buvo 16 metų. Tuomet jo teta pasakiusi, kad viena jos pažįstama turi labai seną suknelę ir ją parduotų. Nieko nelaukęs A. Vasiljevas nuvyko apžiūrėti senovinio rūbo ir, žinoma, jį nupirko. Taip  prasidėjo jo eksponatų milijoninė kolekcija, šiandien džiuginanti pasauliečių akis.

Pristatydamas parodą „Dama su krinolinu 1850 – 1869“ A. Vasiljevas sakė, kad šiuo metu jo eksponatai dar eksponuojami Burbiškėse, o netrukus bus atidaryta trečioji paroda Visagine. „Tai, kad vienu metu šalyje surengtos trys parodos, yra labai džiugu“, – sakė svečias.

Kalbėdamas apie konkrečius į Šilutę atvežtus eksponatus kolekcininkas sakė, jog prieš dvejus metus didelio susidomėjimo jie buvo sulaukę Prancūzijoje, kur vyko paroda. Prancūzija paliko gilų atsiminimą ir tuo, kad ne tik kolekcininkas čia buvo džiugiai ir garbingai sutiktas bei įvertintas, bet ir todėl, kad ten pradėjo savo karjerą garsioji mados legenda, dizainerė Coco Shanel. Tiesa, ji pradžioje buvo tik paprasta darbininkė, vėliau iškilusi į aukštumas ir sulaukusi pasaulinio įvertinimo kaip dizainerė.

Krinolino suknelėms davė pradžią geležinkeliai

Anot A. Vasiljevo, Prancūzijoje naujajam aprangos stiliui – pūstiems sijonams, vadinamiems krinolinu, pradžią davė pradėti tiesti geležinkeliai. Iš tam tikrų tvirtinimo metalinių konstrukcijų buvo sumanyta sukurti drabužių detalę – abažūrą, kurį, sutvirtintą lankais, dėdavo po suknelėmis, sukuriant joms pūstumą. Ši mada tęsėsi apie 20 metų. Anot kolekcininko, tuo metu buvo daug įvairių subtilių gyvenimiškų detalių, kurios šiandien mūsų ausiai ir akiai gali būti labai juokingos. Kadangi XIX a. viduryje abažūru dekoruotos suknelės užėmė daug vietos, moterims buvo labai ribojama judėjimo laisvė – su pūsta suknele jos ne visur tilpdavo, užimdavo daug vietos.

„Geležinkeliai davė pradžią tokioms suknelėms, jie tą madą ir “numarino“, – sakė A. Vasiljevas. Kolekcininkas paaiškino, kad su tokiomis suknelėmis moterys negalėdavo sėsti ir į traukinių kajutes, arkliais pakinkytas karietas. Abažūras pamažu darėsi nepraktiškas, reikalavo ypatingų sąlygų. Kuo žmonės daugiau pradėjo keliauti, aktyviau gyventi, tuo dažniau pūstos suknelės buvo keičiamos praktiškesnėmis, ne tiek daug vietos užimančiomis.

A.Vasiljevo 150 metų ir daugiau turinys kolekcijos eksponatai restauruojami apie 2 mėnesius.

XIX a. mados subtilybės

Pristatydamas parodą ir XIX a. vidurio rūbų madą A. Vasiljevas sakė, jog krinolinas daug reikšmės turėjo ir to laikmečio žmonių gyvenimo įpročiams. Kilmingos damos tuomet turėjo vienintelį rūpestį – rūpintis namais, vaikais ir vyru. Joms išsilavinimas buvo net įstatymiškai uždraustas, todėl jos daug laiko skyrė rūbams ir apsirengimui: 6 – 7 kartus persirengti per dieną XIX a. moteriai buvo įprastas dalykas.

Kitų luomų moterys: koketės, artistės, dainininkės, darbininkės taip pat turėjo savo rūbų stilių. Skirtingas ir įvairias sukneles to meto moterys dėvėjo įvairiuose dienos ritualų etapuose: buvo suknelės išvykoms prie jūros, pasivaikščiojimams, svečiavimuisi, namų tvarkymuisi, vaikų maitinimui ir t.t.

Pasak A. Vasiljevo, apie XIX a. vidurį buvo laikoma dideliu pasiekimu ryškiai žalios spalvos rūbuose ar jų detalėse atradimas. Šią spalvą to meto dizaineriai atrado naudodami arseną. Medžiaga, iš kurios buvo gaminami rūbai ar net sienų apmušalai, buvo mirkoma arseno tirpale ir taip nusidažydavo ryškia žalia spalva. Bet didžiulį džiaugsmą netrukus pakeitė gilus liūdesys, nes žmonės ėmė labai jauni sirgti ir mirti. Niekas nesuprato kodėl taip yra, reikėjo maždaug 15 metų, kol buvo išsiaiškinta, kad arsenas, kurio tirpale mirkė medžiagas skleidė nuodus, nuo jų žmonės susirgdavo ir anksti mirdavo.

XIX a. vidurys turėjo ir kitų subtilių aprangos mados detalių. Tuo metu populiarūs tapo korsetai, moteriška figūra be korseto, pasak mados istoriko, išvis neegzistavo. Korsetas taip suverždavo moters liemenį, kad jis būdavo vos 48 – 55 cm. Anot A. Vasiljevo, šiandien mums tai gali atrodyti neįmanoma, bet jei palyginsime tuomet gyvenusių ir šiandienos moterų ūgį, suprasime, kad moterys buvo daug mažesnės. Jų ūgis buvo 150 – 160 cm, kojos dydis – 33 – 34.