Gedulo ir vilties diena paminėta ant Skausmo kalno Švėkšnoje

gedulo diena geles gaigalieneiSekmadienį, birželio 14-ąją, visa Lietuva minėjo Gedulo ir vilties dieną, tam skirti renginiai nuvilnijo ir per visą Šilutės rajoną – minėjimai surengti Šilutėje, Macikuose, Rusnėje, Saugose, Švėkšnoje.

Pirmą kartą į skaudaus, krauju apšlakstyto istorijos puslapio, palikusio neišdildomą randą tremtinių atsiminimuose minėjimą pakvietė Švėkšnos seniūnijos bendruomenė. Kaip „Šilutės naujienoms” sakė seniūnas Alfonsas Šeputis, tikimasi, jog toks renginys Švėkšnoje taps tradiciniu ir kvies tremtinius kiekvieną vasarą.

Švėkšniškiai minėjo ant Parakaunyčios kalnogedulo diena sveksna treneitniu seima

Gedulo ir vilties dienos minėjimas miestelyje prasidėjo šv. Mišiomis Apaštalo Jokūbo bažnyčioje. Po mišių buvę tremtiniai ir jų artimieji patraukė link įsimintinojo Parakaunyčios kalno, kur stovi Tautos aukų įamžinimui skirtas paminklas.

Ši vieta, anot buvusių tremtinių ir miestelio senųjų gyventojų, ne tik simbolinė, bet skaudi ir įsimintina, menanti daugybę sudraskytų, išardytų, sudaužytų gyvenimo istorijų. Kažkada čia, ant kalno, kuris dabar pavadinamas ir Skausmo vardu, stovėjo daržinė. Prasidėjus pokario tremčiai į Sibirą, Švėkšnos miestelio ir apylinkių gyventojai joje buvo uždaromi, o po to vežami į geležinkelio stotis bei ištremiami toli nuo gimtinės. Kai kurie krašto gyventojai po daugelio metų sugrįžo, tačiau daugumos kaulai ir šiandien guli Sibiro platybėse.

Susiėjimo metu, prisimindami kraupius istorinius laikus, švėkšniškiai pristatė teatralizuotą lietuviškos šeimos, kurią netrukus ištrems į Sibirą, gyvenimo atkarpą. Minėjime atsiminimais dalijosi Šilutės ir Švėkšnos seniūnijų tremtiniai, jie skaitė likimo brolių bei sesių laiškus, siųstus į Lietuvą, o vėliau šias ištraukas pririšo prie paminklo.

Dalyvius iki širdies gelmių sujaudino inkakliškių Juozo Bočkaus ir Zitos Ciparienės bei šilutiškio Ipolito Vasiliauskio gyvi prisiminimai. J.Bočkus yra vienas iš likusiųjų gyvų, kuriam teko būti uždarytam daržinėje ant paminklinio kalno bei vėliau ištremtam. Iki ašarų jaudino Z.Ciparienės savos kūrybos atlikta daina, gimusi tolimoje tremtyje.

gedulo diena macikuoseMinėjimas tęsėsi prelato Petro Stuko, rajono vadovų bei politikų pasisakymais bei Inkaklių etnografinio ansamblio „Dainoriai” parengta programa, kurioje skambėjo pokario ir tremtinių dainos.

Tremtinius pagerbė ir seniūnijose

Tradiciškai žuvusiųjų tremtyje atminimas kasmet pagerbiamas ir prie Macikų lagerio kryžiaus, penktadienį renginius organizavo ir Šilutės muziejus. H.Šojaus muziejuje dainavo choras “Pamario aidas”, buvo pristatyta rusniškės Birutės Gaigalienės eilėraščių knyga „Per samanotus akmenis”, susirinkusieji žiūrėjo filmą „Likimo išbandymai: tremtinių patirtis ir atsiminimai”.

Tą pačią dieną prisiminti skaudžias tautos akimirkas pakviesti ir rusniškiai. Salos etnokultūros ir informacijos centre susirinkusieji pasidalijo prisiminimais, padainavo kartu suansamblio „Sklada” moterimis.

Sekmadienį irgi jau tradiciniu tapęs minėjimas surengtas Saugose. Čia irgi už Lietuvos laisvės kankinius aukotos šv. mišios, koncertavo choras „Vox Libri”. Savojo miestelio centre, prie simbolinių į tremtį vedusių geležinkelio bėgių susirinko ir išgyvenimais dalijosi ir naumiestiškiai.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.