Apie tokią sėkmę, kuri aplankė šią vasarą, Vydūno gimnazijos abiturientė Laura Regelskytė niekada nė nesapnavo – už puikius mokslo rezultatus jai dėkojo ne tik tėveliai, mokytojai, rajono vadovai, bet ir pats Lietuvos premjeras.
Juk Laura – viena iš 24 šalies abiturientų, brandos egzaminų sesijoje gavusi net keturis šimtukus. Aukščiausiais balais įvertintos jos lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, chemijos ir geografijos žinios, ir tik vieno balo trūko, kad 100-uką gautųuž biologijos valstybinį egzaminą.
„Turbūt susidėjo nemažai aplinkybių: gyvenimas kaime, didėjantys pasiekimai, tėvų skatinimas mokytis. Viskas vyko savaime, o tai buvo svarbiausia sąlyga, kuri ir man, ir mano seserims padėjo pasiekti tai, ką dabar turime“, – sako Laura, pabrėždama, jog tėvai niekada nevertė ką nors daryti per prievartą.
Pomėgiai ir pasirinkimai
Laura – jaunėlė Gardamo seniūnijos Meškinės kaime gyvenančių Regelskių šeimoje. Ją nuolat supo dviejų vyresnių seserų dėmesys, globa ir, žinoma, geras jų pavyzdys tiek mokantis, tiek bendraujant.
Pirmąją klasę pašnekovė pradėjo lankyti Šyliuose. Jau čia ėmė ryškėti ir augti mergaitės talentai. Anot Lauros, vertingesni jie tapo kur kas vėliau, kai mokslui ėmė skirti daugiau pastangų. Todėl, be abejonės, sėkmė brandos egzaminų sesijoje dabar yra svarbiausias merginos pasiekimas, atveriantis plačiausius kelius į ateitį.
„Vaikystėje turėjau nemažai įvairių pomėgių – dailę, muziką ir šokį. Nors nepasinaudojau galimybe juos lavinti profesionaliai, tačiau visi šie dalykai ir toliau labai svarbūs gyvenime, jie tapo miela laisvalaikio dalimi“, – sako mergina.
Po pradinių klasių Šyliuose Laura lankė Žemaičių Naumiesčio gimnaziją, čia baigė 5-8 klases. Tęsti mokslus ji pasirinko Šilutės Vydūno gimnaziją. Joje iš kaimo atvykusiai mergaitei pavyko pasiekti savo gabumų viršūnę bei apsispręsti, kur gyvenimo kelią sukti toliau.
„Dabar jaunimas turi daug galimybių, todėl apsispręsti nebuvo lengva. Vis dėlto pasirinkau medicinos studijas, nes apie jas žinau daugiausia. O kaip viskas bus toliau, pamatysiu“, – sako mergina.
Apie charakterį ir tikslus
Paklausta, kaip apibūdintų savo charakterį, mergina atsiduso. Anot jos, tai vienas sunkiausių klausimų, turbūt net artimiausi žmonės neturėtų vieno atsakymo.
„Šeimos nariai apibūdintų mane kaip žmogų, kuris mėgsta diskutuoti, turi savo nuomonę. Draugai labiau pabrėžia empatiją, linksmumą, domėjimąsi įvairiais dalykais bei perfekcionizmą, – sako Laura. – Taip pat mėgstu planuoti savo laiką, o jeigu ką nors užsibrėžiu, stengiuosi iš visų jėgų tai pasiekti.“
Kaip ir kiekvienas jaunas žmogus, Laura turi daug svajonių ir žino, jog dėl jų reikia daug stengtis, niekas neateina savaime.
„Dauguma mano norų – abstraktūs, sunkiai apčiuopiami, todėl ir jų siekimas – sudėtingas, dar nežinau aiškaus kelio ar plano.
Bet būna ir trumpalaikių troškimų, susijusių su konkrečiais dalykais. Pavyzdžiui, labai norėjau paskutiniais metais Vydūno gimnazijoje surengti savo dailės darbų parodą, ir pavyko šį troškimą įgyvendinti. Nors užtrukau beveik metus, pavyko paruošti keturis didelio formato portretus ir padedant mokytojai Daliutei Montvydienei eksponavo juos mokykloje. Šis darbas atėmė ir daug laiko, ir jėgų, tačiau gera prisiminti procesą bei momentus, kai pasiekdavau norimą rezultatą. Tai viena iš sėkmių, kuria labai džiaugiuosi“, – sako mergina.
Jei pavyksta savo siekius įvykdyti, ji džiaugiasi, jei ne – apmąsto, ką padarė ne taip. Kaip benutiktų siekiant tikslo, ji niekada nenuleidžia rankų ir atkakliai eina toliau.
„Sėkmė gali lydėti egzaminuose, tačiau ne mokantis, nes tai – nuolatinis darbas, pastangos, kantrybė, tikslų siekimas. Taip, ir nesimokant gali pasisekti gauti vieną kitą gerą įvertinimą, tačiau tai neužtikrins nuolatinių gerų rezultatų. Tam reikia motyvacijos bei valios – šios savybės itin svarbios“, – sako mergina.
Savo brandos egzaminų rezultatais geriausia rajono abiturientė labai džiaugiasi, bet nemano, kad jie kiekvienam turi būti siekiamybė. Anot jos, jeigu žmogus kur kas geriau jaučiasi darydamas ką nors kita, pavyzdžiui, šokdamas, grodamas, dalyvaudamas savanoriškoje veikloje, jam nebūtina kankintis dėl aukščiausių įvertinimų moksle. Laura mano, kad geriausia savo pastangas ir energiją skirti veiklai, kuri teikia džiaugsmą ir kuri atrodo svarbi pačiam, o ne kitiems.
Nuo mokslų iki pomėgių
Mokykloje Laurai buvo svarbūs visi mokslai. Vieni patiko mažiau, kiti daugiau, tačiau iš kiekvieno ji stengėsi pasiimti tai, kas geriausia, bandė viską susieti. Pasak jos, be mokytojo pagalbos tai padaryti yra sunku, gal net neįmanoma. Juk viskas susipynę, o kartais menka mokytojo užuomina ar papildoma informacija padeda geriau suvokti ne tik mokomąjį dalyką, bet ir kitus, su juo susijusius mokslus. Ir nesvarbu, ar tai būtų gamtos, socialiniai ar tikslieji mokslai.
„Svarbiausio mokytojo negalėčiau išskirti, nes kiekvienas suteikdavo ne tik savo mokomojo dalyko žinias, bet duodavo ir gyvenimiškų patarimų. Su kiekvienu buvo galima pasitarti, paprašyti pagalbos ar tiesiog nuoširdžiai pasikalbėti. Todėl nuo pat pradinių klasių iki paskutinių metų lydėję mokytojai man svarbūs – tiek auklėtojos, tiek kuratoriai, tiek kiekvieno dalyko mokytojai atskirai“, – sako Laura.
Nors Laura yra gabiausia šių metų rajono abiturientė, tačiau toli gražu ji nėra tipiška „moksliukė“ – vien apsivertusi knygomis ir užsibarikadavusi tarp keturių sienų. Mergina kasdien atranda laiko, kaip ir daugelis šiuolaikinio jaunimo, panaršyti internete, taip plečia savo akiratį bei pažįstamųjų ratą.
„Socialiniai tinklai ir naršymas internete užima nemažą dienos dalį. Man tai svarbu dėl įvairių aplinkybių. Per mokslo metus – dėl to, kad reikia susirasti bei dalytis informacija su kitais, ruoštis įvairiems renginiams. Atostogų metu – kad paįvairinčiau laisvalaikį. Bet tai nėra vienintelis būdas leisti laisvas dienas. Piešimas ar net paprasčiausias pasivaikščiojimas taip pat svarbūs, gal net svarbesni nei internetas ar socialiniai tinklai“, – prisipažįsta Laura.
Labiausiai ji vertina knygų skaitymą. Per mokslo metus tai buvo atgaiva, padėjusi atsitraukti nuo įtempto darbo ir trumpam užmiršti mokslus. Labiausiai ją traukia literatūros klasika, turi kelis mėgiamus autorius, kurių knygos vis atsiduria jos rankose – Ericho Marijos Remarko, Haruki Murakami, Hermano Hesės, Alberto Kamiu. Išrinkti vienintelę geriausią knygą Laurai sunku: anot jos, kiekviena jų turi savitą stilių, raišką, siužetą, už kiekvieno kūrinio slypi skirtingos autorių patirtys, iš jų išauga skirtingos idėjos.
Įvertinta Vyriausybėje
Liepos 28-ąją Laura viešėjo sostinėje, kur ją, kaip ir kitus geriausius šalies abiturientus, pasveikino ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Į šventę pakviesti 50 bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų, per 2017 metų brandos egzaminus gavusių 3 ar daugiau šimtukų. Iškilminga ceremonija įvyko Vyriausybės rūmuose ir Laurai paliko neišdildomų įspūdžių.
„Geriausių šalies abiturientų apdovanojimai buvo tikrai graži šventė. Ministro pirmininko ir švietimo ministrės žodžiai, M.K. Čiurlionio menų mokyklos mokinių pasirodymai kūrė šventišką atmosferą, todėl dar ilgai bus gera prisiminti šį įvykį“, – sako mergina.
Paklausta, ar nėra skaudu, kad pritrūko vos vieno balo iki penktojo šimtuko, pašnekovė pripažino, kad ši situacija jai labiau juokinga. „Kadangi nesitikėjau nei keturių, nei trijų šimtukų, esu laiminga dėl to, ką turiu. Rezultatai ir taip nuostabūs. Nemanau, kad esu vienintelė, kuriai pritrūko trupučio sėkmės, todėl neverta savęs varginti mintimis „kas būtų, jeigu būtų“, – sako Laura.
Atsisveikindama optimizmo, energijos ir užsispyrimo nestokojanti pašnekovė perdavė linkėjimą kitiems būsimiems abiturientams. Anot merginos, svarbiausia nepasiduoti užplūstančiam stresui, kuris gali pakišti koją ir mokslo metų, ir egzaminų metu. Nes liūdniausia būna tada, kai žinai, bet dėl aplaidumo ar streso nesugebi atsakyti į klausimą ir netenki taip svarbių taškų.
Dar Laura palinkėjo niekada nebijoti nežinomybės dėl savo ateities. „Juk nė vienas nežinome, kur būsime, kas būsime po kelerių metų“, – sakė ji.