Esame tai, ką valgome
Neurobiologai mikrobiomą netgi vadina „antrosiomis smegenimis“, mat šie mikroorganizmai daro didžiulę įtaką mūsų emocijoms, kognityvinėms funkcijoms ir nervų sistemai. Vilniaus universiteto profesorė dr. (HP) Lilija Kalėdienė aiškina, kad mokslininkai mikrobiomui priskiria dar platesnį vaidmenį ir vadina jį superorganu. Mikrobai mūsų kūne daro įtaką iš esmės visoms organizmo funkcijoms.
„Mes bakterijų turime ant odos, burnoje, ausyse, nosyje ir vidaus organuose. Tačiau didžioji dalis jų gyvena žarnyne. Skaičiuojama, kad iš viso su savimi nuolatos nešiojamės nuo 10 iki 100 trilijonų bakterijų ląstelių. Mumyse jų yra daugiau nei mūsų pačių ląstelių.
Mikrobiomas keičiasi kartu su žmogumi, jo vartojamu maistu ir aplinka. Bakterijų įvairovė priklauso nuo amžiaus, lyties, mitybos įpročių, aplinkos, klimato sąlygų, ligų, vartojamų vaistų, priklausomybių ir kt. veiksnių. Bakterijos netgi padeda reguliuoti svorį. Pas nutukusius žmones dažnai randamos 4 tipinės bakterijų rūšys, taip pat ir liekni žmonės turi specifines bakterijas, atsakingas už greitesnį metabolizmą. Maždaug du trečdaliai žmogaus mikrobiomo yra unikalus darinys kiekvienam.
Keičiant mitybą keičiasi ir mikroorganizmai, todėl drastiškai metant svorį gali pasireikšti nepageidaujamos reakcijos. Tokiais atvejais gydytojai gali rekomenduoti vartoti tam tikrus probiotikus.
„Kaip sakė Hipokratas, „esame tai, ką valgome“, – senovės filosofų išmintį primena pašnekovė.
Rūšine prasme turtingiausią mikrobiomą turi 30-40 metų asmenys. Senatvėje bakterijų rūšinė įvairovė mažėja, dėl to senjorų imunitetas silpnesnis.
Iš visų mūsų organizme gyvenančių bakterijų 85 proc. sudaro gerosios, o 15 proc. – blogosios, galinčios sukelti negalavimus. Kai žmogus yra sveikas, kai dominuoja gerosios bakterijos, blogosios yra tarsi nuslopintos. Kai žmogus suserga – dėl vaistų, antibiotikų, spinduliuotės ar kitų dalykų – „blogosios“ bakterijos gali išvešėti, o gerųjų sumažėti. Dėl to po antibiotikų kurso dažnai skiriami normalią žarnyno veiklą atstatantys probiotikai.
Bakterijos gerai virškina įvairias medžiagas: vienos riebalus, kitos angliavandenilius, trečios baltymus ir t. t. Jos taip pat išskiria vitaminus, fermentus, organines rūgštis ir pan.
Kuria psichobiotikus
„Jei per žmogaus kūną brėžtume įsivaizduojamą ašį, jos skirtinguose galuose atsidurtų smegenys ir žarnynas, kurie vienas kitą veikia, todėl mūsų gyvenimo kokybė priklauso nuo šios ašies komponentų. Atliekama daug tyrimų, įrodančių, kad mikrobai stipriai veikia smegenų biochemiją ir neurologinius procesus, įskaitant gebėjimą valdyti stresą, nerimą ir pan. Šie mikroorganizmai su mūsų kūnu ir smegenimis bendrauja per imuninę, endokrininę ir nervų sistemas“, – sako mokslininkė.
Tyrimų, susijusių su nerimu, depresija ir autizmu, rezultatai netgi paskatino mokslininkus imtis kurti naują papildų rūšį – psichobiotikus.
„Probiotikai (gerosios bakterijos), prebiotikai (gerosioms bakterijoms daugintis palankios terpės papildomi junginiai) ir simbiotikai (probiotikų ir prebiotikų derinys). Dabar kuriama nauja, psichobiotikų klasė. Šie mikroorganizmų pagrindu kuriami papildai turėtų tikslingai veikti neurologinius sutrikimus“, – teigia prof. L. Kalėdienė.
Mokslui žinomos žarnyno bakterijos, kurios išskiria vadinamuosius amiloidinius peptidus ir mikropolisacharidus, kurie aktyvina uždegiminį signalą. Manoma, kad tai gali turėti įtakos Alzheimerio ligos atsiradimui.
Mokslininkai bendrauja ir su tėvais, kurių vaikai turi autizmo spektro sutrikimą. Pastebėta, kad vaikams vartojant tam tikrus probiotikus ligos pasireiškimas silpnėja ir vaikai geriau adaptuojasi aplinkoje. Tiesa naujų probiotikų kūrimas – ilgas ir brangus procesas, todėl produktų su naujomis bakterijų rūšimis gali tekti palaukti.
BNS inf.