Šilutės rajono gyventojų gyvenimo kokybė krenta – konstatuoja žurnalas „Veidas“, šeštus metus atliekantis gyvenimo kokybės tyrimą Lietuvos miestuose ir rajonuose.
Šiemet žurnalo sudarytoje reitingų lentelėje mūsų rajonas nukrito per du punktus ir tarp 60 savivaldybių užėmė 53 vietą.
Kaimyninė Pagėgių savivaldybė – viena iš dešimties savivaldybių, kurią tyrėjai įvertino kaip turinčią daugiausiai socialinių bėdų. Ji įvardinta kaip mirštanti juodoji teritorija.
Šilutė lenkia Pagėgius
Iki šiol „Veidas“ savivaldybes reitinguodavo pagal 20 kriterijų, šiemet įtraukti dar šeši rodikliai. Savivaldos vertintos pagal gyventojų skaičių ir jo pokytį, vidutinį darbo užmokestį, nedarbo lygį, gaunančių nemokamą maitinimą vaikų, socialinės rizikos šeimų, pensininkų, socialinių pašalpų gavėjų, veikiančių įmonių, šildymo kompensacijos gavėjų skaičių, tiesiogines užsienio investicijas, biudžeto lėšas, ES paramą 1 gyventojui, Savivaldybės „blogąsias“ ir kitas skolas, šalto vandens ir šilumos kainas, nusikalstamumą, sergamumą, emigraciją, kiek pastatyta naujų butų ir namų, renovuota mokyklų, asfaltuota kelių, neatliekama tyrimų ir kt. medicinos paslaugų, kiek gyventojams tenka aktyvių gydytojų, odontologų, slaugytojų ir akušerių, kiek veikia bibliotekų punktų.
Kiekviena savivaldybė galėjo surinkti daugiausiai 200 taškų. Šilutės r. savivaldybė surinko 62,9 taško ir iš pernai turėtosios 51 pozicijos nukrito į 53 vietą. 2010 m. Šilutės r. savivaldybė „Veido“ reitingų lentelėse buvo 32 vietoje.
Pagėgiai, priešingai nei Šilutė, savivaldybių reitinge iš pernai buvusios paskutinės 60 vietos pakilo į 56 poziciją. Geriausiomis pripažintos Vilniaus miesto, Neringos, Klaipėdos miesto ir rajono, Kauno miesto savivaldybės.
Tyrimą „Veidui“ komentavęs urbanistas doc. Mindaugas Pakalnis su kolege doc. Dalia Bardauskiene neabejoja, kad jei mūsų šalyje viskas ir toliau rutuliosis taip, kaip pastaruosius 20 metų, tada po 20-30 metų dauguma kaimiškųjų savivaldybių tebus karšinčių gyvenamosios vietos – jose veiks tik špitolės šalia bažnyčių.
M.Pakalnis provincijų perspektyvą piešia apokaliptinėmis spalvomis. „Netikiu, kad Lietuvos provincija taps senukų, gyvenančių rajonų centruose ar kaimų vienkiemiuose, rojumi, kaip vienoje studijoje dėsto Žemės ūkio ministerijos ekspertai, – ironizuoja M.Pakalnis. – Greičiau mes tapsime tokiu kraštovaizdžiu, apie kurį metraščiuose pasakoja kryžiuočiai, esą jiems nešant krikštą į Lietuvą tekę bristi per pelkes, brautis pro brūzgynus.“
Reikia investuoti į stipriąsias puses
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis žurnalui komentavo, jog, jo nuomone, dar viena priežastis, lemianti provincijos merdėjimą, – vietos lyderių ir stiprių bendruomenių nebuvimas. Anot jo, dauguma miestų ir rajonų neturi tokių lyderių, todėl jaunimas sprunka arba į didmiesčius, arba į užsienį.
Pramonininkų vadovas pozityviais pavyzdžiais pateikia Druskininkų merą Ričardą Malinauską arba Birštono merę Nijolę Dirginčienę. Abu miestai, kaip ir Šilutės rajonas, prioritetu yra pasirinkę turizmo plėtrą krašte.
Architektas Audrys Karalius įsitikinęs, kad regionus gaivinti būtina „taškiniu – akupunktūriniu metodu“: surasti kiekvienos stipriąsias puses ir į jas investuoti.
Šilutės r. savivaldybės merė Daiva Žebelienė pripažįsta, jog 53 vieta – pakankamai žema, tad Šilutės rajonui tikrai reikėtų pasitempti. Jos nuomone, kiekvienas tyrimas yra naudingas, nes suteikia galimybę paanalizuoti rodiklius, surasti sferų, kurias reikia tobulinti. „Daug metų kalbama apie turizmo plėtros politiką Šilutės rajone. Svarstome, ar nereikėtų patvirtinti kurortinės vietovės statuso ir kiek tai būtų naudinga“, – kalbėjo D.Žebelienė.
Merės teigimu, einant šia linkme reikėtų atgaivinti Rusnės miestelį, Kintus, kurie jau keliasi, todėl jiems reikia padėti. Atsižvelgiant į turizmo plėtrą reikėtų skatinti kempingų atsiradimą. Pasak rajono vadovės, neįmanoma visko padaryti per trumpą laiką, bet naujų darbo vietų kūrimas ir stabili perspektyva po studijų sugrąžintų jaunus žmones į gimtąjį kraštą, o ne gintų emigruoti.
Vienas iš pozityvių dalykų, D.Žebelienės teigimu, žema šildymo kaina, pagal kurią Lietuvoje esame 8 vietoje. Siekiama, jog kitąmet Šilutė pakliūtų į penketuką. Šiuo metu dėliojamas 2014-2020 m rajono strateginis planas, numatomos gairės. Merė įsitikinusi, jog kryptingai dirbant Šilutės rajonas gali atsigauti ir suklestėti taip pat kaip Druskininkai.
Šilutės rajone – didžiausias nusikalstamumas
Pateikiame keletą „Veido“ reitingų lentelėse nurodytų Šilutės r. savivaldybės duomenų.
Šilutės r. gyventojų vidutinis darbo užmokestis yra 1459 litai.
Nemokamą maitinimą rajone iš 1 tūkstančio vaikų gauna 283,7. Tūkstančiui gyventojų tenka 4,9 socialinės rizikos šeimos. Rajone iš tūkstančio gyventojų socialines pašalpas ir kompensacijas gauna 92,8 gyventojo.
Šilutės r. tūkstančiui gyventojų tenka 188,2 pensininkai. Bedarbių skaičius pagal 2012 m. rugpjūčio 1 d. duomenis siekia 13,1 proc., emigracija – 4,3 proc.
Šilutės r. tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojų tenka 1082,1 litai, o biudžeto lėšų – vienas mažiausių rodiklių tarp visų savivaldybių – 756 litai.
Šilutės rajonas yra pirmoje vietoje šalyje pagal nusikalstamumą – 100 tūkstančių gyventojų tenka 2708,8 nusikaltimo. Nusikalstamumas skaičiuotas per šių metų 7 mėnesius.
Dar vienas neigiamas aukštas rodiklis – rajonas iš viso turi 41 867,1 tūkst. litų skolų. Savivaldybės vadinamosios „blogos“ skolos siekia 13 806,4 tūkst. litų. Pagal šį rodiklį Šilutės rajonas patenka į prasčiausiųjų penketuką.
Gyvenimo kokybės savivaldybėse tyrėjai „blogomis“ skolomis laiko kreditorinius įsiskolinimus dėl nesugebėjimo subalansuoti išlaidų ir pajamų. „Veido“ vertinimu, savivaldybių skolos ypač gerai atskleidžia, ar racionaliai ir talentingai tvarkosi kiekvieno miesto bei rajono vadovai. Skolos pateiktos remiantis 2012 m. liepos 1 d. duomenimis.