Šilutės centre stovintis Taikos gatvės 10 numeriu pažymėtas daugiabutis, kuriame dar įsikūrusi ir parduotuvė „Žemaitija“, seniai tapo ir čia gyvenančių žmonių, ir jį administruojančio „Šilutės būsto“ galvos skausmu.
Gyventojai piktinasi, kad jiems už šildymą pateikiamos kosminės sąskaitos, nors butuose jie žiemą šąla. Pavyzdžiui, 40-ties kvadratinių metrų butuose gyvenantys žmonės plaka po beveik pusę tūkstančio litų kas mėnesį šilumos tiekėjams. Gyventojai įtaria, kad tokios sumos priskaičiuojamos todėl, kad į namą ateinančią šilumą vagia parduotuvė.
Butų savininkai ir „Šilutės būsto“ specialistai jau bene dešimtmetį suka galvas, kaip išsiaiškinti situaciją, nes parduotuvės savininkai kalbėtis nelinkę.
Galimybė sukčiauti yra
Gyventojų nepasitenkinimo priežastis – I aukšte, parduotuvės savininkams priklausančiose patalpose, esantis namo šilumos mazgas. Žmonės veda į parduotuvei priklausančią patalpėlę, kurioje jis įrengtas, o „Šilutės būsto“, policijos ir žurnalistų atstovai pakeliui kalbina pardavėjas. Šios, to paties klausiamos jau nebe pirmus metus, ir vėl it maldą kartoja, kad parduotuvei miesto šilumos neprireikia net per didžiausius speigus. Esą 300 kvadratinių metrų patalpos prišylančios nuo veikiančių kompresorių, o jei kuriai darbuotojai ir pritrūksta šilumos, toji prie kojų pasistatanti elektrinį šildytuvą.
Tiesa, parduotuvei įrengtas atskiras šilumos skaitiklis, tačiau jo rodmenys niekuomet nekinta – žiemą vasarą rodo apvalius nulius.
Namo vadybininkas, „Šilutės būsto“ atstovas Albinas Zdanavičius sako, kad tas skaitiklis įtaisytas neteisingai, tiksliau – ne vietoje, tad galimybės, kad parduotuvės patalpų savininkai gali sukčiauti, irgi neatmeta.
Be to, po parduotuvės grindimis eina ir šilumos tiekimo vamzdynas, tad visi susirinkimo dalyviai vieningai mano, jog ir grindys padeda apšildyti parduotuvę.
Savininkai nerodo akių
Anot A.Zdanavičiaus, „Šilutės būstas“ jau ne kartą ir ne du tikrino „Žemaitijos“ radiatorius – jie ir žiemą buvę šalti. Bet vadybininkas negalėtų tvirtinti, kad pardavėjai nesumano šilumos atsisukti, pavyzdžiui, naktį. Visa tai, žinoma – tik prielaidos, už rankos nepagautas juk ne vagis?..
A.Zdanavičius sako ir prieš šį susirinkimą pabandęs susisiekti su „Žemaitijos“ patalpų, priklausančių „Žemaitijos pieno“ bendrovei, savininkais. Bet iš sekretorės lūpų ir vėl išgirdęs jau ne kartą girdėtą atsakymą: „Ponas Algirdas Pažemeckas – dviejų savaičių komandiruotėje“.
„Savininkas jau nuo 2001-ųjų metų komandiruotėje“, – burba čia gyvenantys žmonės, mat sako lygiai tiek metų parduotuvės patalpų savininką prašantys atvykti pasikalbėti.
„Kada paskutinį kartą buvote sutikę parduotuvės savininką?“ – klausia gyventojų namo vadybininkas A.Zdanavičius. „Niekada“, – atrėžia tie.
Privatizuoti leido Savivaldybė
A.Zdanavičius žino, kad „Žemaitijos“ patalpų savininkams Šilutės šilumos tiekėjai dar 2007-aisiais siūlė visai atjungti šilumos vamzdynus. Atsakymas buvęs trumpas: iš viso išsikelkite savo šilumos mazgą.
Dėl tokio atsakymo irgi pykti negalima, mat patalpėlė, kurioje tas mazgas įrengtas – privatizuota. Kaip nutiko, kad privatus asmuo kažkada privatizavo daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų dalį, šiandien jau ko gero irgi niekas nebepasakytų. Aišku viena: be valdininkų žinios čia neapsieita – tą leido rajono Savivaldybė, įsitikinę ir gyventojai, ir A.Zdanavičius.
Deja, ir tos savivaldybės atstovų, nors ir kviestų, ir šiame susirinkime nesulaukta. A.Zdanavičius sakė Ūkio skyriuje tądien išgirdęs, kad administracijos direktorė atstovo dalyvauti susirinkime nepaskyrė, tad niekas ir neateis.
Nemoka ir už 21 kv. metrą
Ir gyventojams, ir „Šilutės būstui“ dar pikčiau dėl to, kad savininkas už tą 21 kvadratinį metrą, kur įrengtas šilumos mazgas, nemoka nei techninės priežiūros, nei administravimo mokesčių. O kadangi kažkas vis dėlto turi juos sumokėti, atpirkimo ožiais vėl lieka gyventojai.
O blogiausia būtų, jei šiluminiame mazge, pavyzdžiui, naktį, įvyktų kokia avarija: tuomet nei gyventojai, nei jų gelbėtojai į tą patalpėlę nepatektų.
Galimybė atjungti šildymą visam I aukštui, anot A.Zdanavičiaus, yra. Gal derantis su parduotuvės patalpų savininkais pavyktų susitarti, kad jie tą 21 kv. metrą parduotų (ar atiduotų) gyventojams? Bet kas būtų, jei ir vėl paprašytų visą šilumos mazgo įrangą išsikelti, A.Zdanavičius nesiryžta prognozuoti. „Problemų būtų rimtų, nes ir kitų tam tinkamų patalpų name nėra“, – tvirtina specialistas.
Tad ir tądien susirinkime galutinio sprendimo priimti nepavyko. Kaip priimsi, jei neatvyksta dvi iš keturių pusių? Nutarta tik dar kartą siūlyti parduotuvės savininkams visiškai atsijungti nuo namo šildymo sistemos. Tą padarytų „Šilutės būstas“, bet už namo gyventojų pinigus…
450 litų už 42 kv. metrus
Klausantis į susirinkimą atėjusių gyventojų pokalbių apie praėjusios žiemos sąskaitas už šilumą, šiurpas per kūną ėjo: pavyzdžiui, už 42 kv. metrų kambarėlį tenka pakloti po 450 litų. 10,32 litai už 1 kv. metrą – toks yra šio namo kilovatvalandės įkainis. Jis gerokai aukštesnis nei kitų aplinkui stovinčių daugiabučių.
Lyg to dar būtų negana, šio namo šildymo sistema visiškai išbalansuota, mat laiptinėse radiatoriai nupjauti. Todėl daugelyje butų žiemą žmonės „mėgaujasi“ vos 12-13 laipsnių šilumyte, o kai kurių butų savininkai priversti atverti langus – taip pas juos karšta.
Padarę namo termovizinius matavimus, „Šilutės būsto“ atstovai net nustebo, kiek daug šilumos jis atiduoda aplinkai. Išeitis viena – penkiaaukštį reikia renovuoti. Bet gyventojai baiminasi ryžtis tokiems darbams, nes mano, kad neturės pinigų. Juolab kad neseniai jie savo lėšomis naują namo stogą uždėjo.
Žmonės norėtų ir naujų langų laiptinėse, naujų pašto dėžučių, jų teigimu, būtina pašalinti ir vienos laiptinės betoninį stogelį, kuris bet kada gali užkristi ant galvų čia pertraukų metu parūkyti atbėgantiems gimnazistams.
Tai, anot vadybininko, kur kas lengviau išsprendžiamos problemos.