Gyventojai pernai dažniau skolinosi didesniems pirkiniams

Suteiktų vartojimo kreditų praėjusiais metais sumažėjo 16 proc., 46 proc. išaugo vidutinė kredito suma – nuo 1231 eurų 2020 m. iki 2048 eurų 2021 m., rodo Lietuvos banko (LB) statistika. 23 proc. padidėjo bendra vartotojų pasiskolinta suma, 2020 m. siekusi 390 mln. eurų, o pernai – 481 mln. eurų. Toks pokytis žymi, kad daugiau gyventojų skolinasi didesniems, gerai apgalvotiems pirkiniams, rečiau pasiduoda impulsyviam pirkimui.

Pixabay nuotr.

Skolinimosi platformos „Vivus.lt“ duomenimis, pernai suteikta daugiau vartojimo paskolų, kurių suma didesnė, klientai rečiau skolinosi mažas sumas. Anot bendrovės vadovės Giedrės Štuopės, augant atlyginimams ir pragyvenimo lygiui, keičiasi ir klientų įpročiai.

„Kreditų iki 290 eurų paklausa kasdienėms išlaidoms buvo mažesnė, dažniau skolinosi didesnes, 1000-2000 eurų sumas. Tokiems pokyčiams įtakos turėjo ir pandemija. Žmonėms vis labiau rūpi jų gyvenimo kokybė, todėl jie dažniau skolinasi namų remontui, aplinkos gerinimui, sveikatinimosi paslaugoms, kvalifikacijos kėlimui“.
LB duomenimis, pernai vartojimo kredito portfelis augo greičiau nei susietojo kredito (lizingo) portfelis: susietojo kredito portfelis didėjo 15 proc., vartojimo – 22 proc. Bręstant vartojimo kredito rinkai, žmonės dažniau renkasi galimybę finansuoti pirkinius renkantis vartojimo kreditą, o ne išperkamąją nuomą.

Karantino metu mažėjo besiskolinančių automobiliui, o 2021-aisiais paskola automobiliui vėl pateko į dažniausių skolinimosi priežasčių sąrašą. Atlaisvinus suvaržymus, gyventojai grįžo į darbovietes, todėl nuosavos transporto priemonės vėl tapo aktualios. „Pernai suteiktų paskolų automobiliui kiekis sugrįžo į priešpandeminį lygį – tam skolinosi apie 15 proc. klientų“, – sako G. Štuopė.
Tai, kad klientai atsakingiau žiūri į skolinimąsi, o sudarydami vartojimo kredito sutartį dažniau skolinasi būsto remontui, automobiliui, sveikatinimo paslaugoms ar kitiems gyvenimo kokybės pokyčiams, rodo jų brandą ir besikeičiantį požiūrį.

„Trumpalaikiai malonumai jau nebėra prioritetas, daugiau dėmesio skiriama atsakingam finansų valdymui ir planavimui. Žinoma, vis dar sulaukiame besiskolinančių netikėtoms, neplanuotoms išlaidoms, tačiau tokios paskolos rečiau susijusios su nebūtinais pirkiniais. Taip pat žmonės rečiau skolinasi kitiems finansiniams įsipareigojimams padengti, tad jie labiau planuoja ir geriau įvertina turimus įsipareigojimus“, – sako G. Štuopė.

Keičiasi ir žmonių požiūris į vartojimo paskolą – skolintis svarbiems pirkiniams ar sveikatinimosi procedūroms darosi vis mažiau gėda.