Net 87 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad mokesčiai Lietuvoje – per dideli. Beveik 82 proc. neigiamai nusiteikę visuotinio automobilių mokesčio įvedimo atžvilgiu. Pasirodo, kad mažiausiai nepasitenkinimo sukeltų akcizo rūkalams, alkoholiui bei pelno mokesčio padidinimas.
Delfi.lt užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta viešosios nuomonės apklausa atskleidžia, kad vos 0,8 proc. šalies gyventojų mano, jog Lietuvoje mokesčiai yra per maži. Optimaliais mokesčių dydžius pavadino 8,3 proc. respondentų.
Vis dėlto didžioji dalis Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad moka per didelius mokesčius (87 proc.).
Daug gyventojų neigiamai nusiteikę ir prieš naujų mokesčių įvedimą. Apklausos metu buvo klausiama, ar respondentai pritartų visuotiniam automobilių mokesčiui.
69,1 proc. apklausos dalyvių tokiam mokesčiui griežtai ištarė „ne“. 12,7 proc. šiam mokesčiui greičiau nepritartų nei pritartų. Palankumą tokiam mokesčiui išreiškė 12,2 proc.
Lietuvos gyventojai labiausiai pritartų akcizų rūkalams (38,9 proc.) ir alkoholiui (36,6 proc.) didinimui. Pelno mokesčio didinimui neprieštarautų 16,2 proc., o visuotinio nekilnojamo turto mokesčio įvedimą rinktųsi 12,9 proc.
Jei būtų priversti rinktis, kokį mokestį didinti ar įvesti, visuotinį automobilio mokestį pasirinktų 7,2 proc., pridėtinės vertės mokesčio didinimą – 6,1 proc., akcizą degalams – 2,6 proc., gyventojų pajamų mokestį – 1,2 proc.
„Spinter tyrimai” pastebi, kad visuotiniam automobilių mokesčiui dažniau pritartų 26-45 metų, aukštesnio išsilavinimo, didžiausių pajamų, didmiesčių gyventojai ir moterys.
Akcizų rūkalams ir alkoholiui didinimui daugiau pritaria moterys, aukščiausių ir mažiausių pajamų bei žemesnio išsimokslinimo respondentai.
Pelno mokesčio didinimui dažniau pritaria vyrai, žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų, rajono centrų ir kaimų gyventojai. Visuotinio nekilnojamo turto mokesčio įvedimui labiau pritaria 26-45 metų, aukštesnio išsilavinimo, aukštesnių pajamų gyventojai.
Komunalinius mokesčius painioja su mokesčiais valstybei
„Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas teigė, kad visiškai suprantama, kad mokesčiai gyventojams sukelia neigiamas emocijas, tačiau kartu pabrėžia, kad neretai mokesčiai valstybei yra painiojami su komunaliniais mokesčiais.
„Iš apklausos akivaizdžiai matosi, kad pritariama tam, ko žmogus pats tiesiogiai nemoka. Jei nerūkau, negeriu, tai akcizo cigaretėms, alkoholiui didinimas atrodo patraukliau. Tas pats su pelno mokesčiu, nes atrodo, kad moku ne aš, o – verslas“, – apklausos rezultatus komentavo I. Zokas.
Pasak jo, apklausos rezultatuose ekonominės logikos mažai, daugiau atsispindi respondentų asmeninės pozicijos.
„Plačiąja prasme visi mokesčiai daro įtaką kiekvienam žmogui, kaip vartotojui. Bet kuris mokestis netiesiogiai ar tiesiogiai mus paliečia, todėl apklausoje renkasi tai, kas mažiausiai žmogų liečia“, – kalbėjo pašnekovas.
Vis dėlto I. Zokas pastebėjo, kad atliekant apklausas apie mokesčius iškyla kalbos problema.
„Lietuvoje gyventojai komunalinius mokesčius dažnai maišo su mokesčiais valstybei. Ir kartais sunku suprasti apie ką, jie iš tiesų kalba. Kartais paaiškėja, kad kalbant apie didelius mokesčius, jie turi omenyje, pavyzdžiui, šildymą“, – komentavo „Spinter tyrimų“ vadovas.
Ne mokesčių didinimas turėtų būti prioritetas
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sutinka, kad mokesčiai – nemylimi visose pasaulio valstybėse.
„O ta dalis, kuri mokesčius laiko per mažais, gal gyvena iš socialinių išmokų ir jaučiasi nepakankamai remiami“, – pridėjo ekonomistas.
G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuvoje mokesčiai nėra itin dideli. Pavyzdžiui, visai neseniai buvo skelbta, kad lietuviai sumoka mažiausiai mokesčių Europoje. Pagrindinė problema slypi ne mokesčių dydyje.
„Didelį procentą nepatenkintų mokesčiais lemia tai, kad pajamos iš mokesčių netolygiai paskirstytos: tie, kurie sąžiningai moka, apima visą mokesčių krūvį, tačiau lygiai taip pat mato šalia verslininkus ar kitus žmones, kurie mokesčių nemoka“, – bandė aiškinti pasipriešinimą mokesčiams G. Nausėda.
Pasak jo, Lietuva visų pirma turėtų galvoti ne apie naujų mokesčių įvedimą ar esamų didinimą, o šešėlinės ekonomikos mažinimą.
„Reikėtų vieną kartą aktyviau imtis šešėlio mažinimu ir neskubėti naujų mokesčių įvesti. Priešingu atveju tuos, kurie sąžiningai mokesčius moka, dar labiau nustekensime ir iškreipsime konkurencines sąlygas. Verslininkas supras, kad atlyginimai vokeliuose – geriausias būdas išlikti konkurencingais, PVM slėpimas – geriausias būdas atpiginti prekę. Tuomet legalaus verslo gali ir nelikti“, – įspėjo ekonomistas.