Praėjusią savaitę Savivaldybės specialistų ir Neįgaliųjų draugijos atstovų komisija važinėjo po neįgaliųjų namus – kaip ir kasmet, žiūrima, kam šiemet labiausiai reikėtų Valstybės ir Savivaldybės paramos padaryti patogesnę gyvenamąją aplinką.
Tokiai paramai šiemet skirta beveik 35 tūkstančiai litų. Tai yra nedidelė suma, žinant, kokių patogumų reikėtų įrengti neįgalių žmonių namuose.
Vis dėlto paramos suma – didesnė nei pernai, kai buvo gauta apie 30 tūkstančių litų būstų pritaikymui neįgaliųjų poreikiams. Už tuos pinigus gyvenimo sąlygas pavyko pagerinti trims neįgaliųjų šeimoms.
Šiemet konkrečių sprendimų dar nepriimta, nes tik apžiūrėję visų paramos prašytojų namus komisijos nariai skaičiuos lėšų poreikį kiekvienam atvejui. Tada ir paaiškės, ar bus galima padėti visiems tos pagalbos prašantiesiems, ar kažkam iš jų teks laukti dar metus.
Reikia turėklų ir dušų
Prašymų palengvinti gyvenimo sąlygas šiemet nėra daug – tik 6, bet du iš tų prašymų net nebus nagrinėjami. Mat vienas neįgalus šilutiškis vis neapsisprendžia, kokios paramos norėtų, o kitas prašo lifto, kuris „surytų“ maždaug visą turimą pinigų sumą.
Pirmoji aplankyta Vydūno gatvėje, nuosavame name, gyvenanti 80-mečių pora. Abu sunkiai serga – jiems nustatyta Alzheimerio liga. Tėvus prižiūrintis sūnus Tomas sako, kad didžiausia problema – senukus nuprausti, nes namuose nėra nei vonios, nei dušo. Iki šiol jis tėvus vežiojasi į savo namus, bet tokios kelionės atima daug laiko ir senolių jėgų.
Kokia prausykla ar dušas bus įrengta šiai šeimai, komisija dar tarsis su artimaisiais.
Taikos gatvės daugiabutyje, viename iš viršutinių aukštų, jau daug metų gyvena neįgalią dukrą auginanti moteris. 26 metų Ievutei yra nustatytas Dauno sindromas, jos nervų sistema pažeista ypač stipriai. Todėl mergina turi baimės jausmą, bijo lipti į vonią aukštais kraštais.
„Norėtume kokios nors žemesnės vonios ar kokios kitos specialios prausyklos“, – sako moteris.
Aplankyta ir Traksėdžiuose gyvenanti 55-erių Danutė, kuri prašo įrengti turėklą šalia laiptų iš pirmojo aukšto į lauką. Šie darbai, matyt, kainuos pigiausiai.
O Laisvės alėjos daugiabutyje gyvenantis 63-ejų Alfonsas norėtų bent į balkoną išeiti, tačiau balkono mažame 1 kambario bute nėra.
Pageidavimo įrengti balkoną išpildyti komisija nepažadėjo, nes pirmiausia tam reikėtų ilgų derinimų ir projektavimų, be to, komisijos narių nuomone, tokia statyba irgi „suvalgytų“ visas turimas lėšas ir dar nežinia, ar jų užtektų.
Šeimai patarta laukti daugiabučio namo renovacijos ir dėl tokios pertvarkos tartis su jos projekto rengėjais.
Užtat galbūt pavyks šiam vyrui pritaikyti vonią. Ji kol kas neįgaliajam yra per aukšta, tad irgi bus svarstoma, ar vertėtų vonios kambaryje įrengti dušą, ar užtektų pastatyti vonią ant kiek žemesnių atramų.
Kartu bus paplatintos ir vonios durys, kad vyras galėtų pro jas įvažiuoti vežimėliu.
Apžiūros vaisiai pasimatys rudenį
Šiemet neįgaliųjų būsto pritaikymo programoje Savivaldybė turi 27 790 litų valstybės skirtų lėšų, dar 6 947 litai pridedama iš Savivaldybės biudžeto. Taigi susidaro beveik 35 tūkstančiai litų.
Dėl to komisija net nebevažiavo į Melioratorių alėjoje gyvenančio 39-erių metų Gintauto namus, kuris prašo įrengti liftą, kad galėtų būti išvežtas į lauką. Bet liftui įrengti reikėtų kone visos turimos sumos, tad pinigų nebeliktų jokiems kitiems smulkesniems remontams.
Apžiūros vaisius komisija skins rudenį, kuomet dar kartą apvažiuos neįgaliuosius ir pamatys, kas padaryta už jų būsto pagerinimui skirtus pinigus.
Beje, pernai tokios apžiūros metu buvo pastebėta nemažai statybininkų darbo broko. Ir nors neįgalūs žmonės tikino, kad jiems vis tiek jau daug lengviau gyventi, komisijos nariai statybininkus privertė ištaisyti trūkumus.