Praėjusią savaitę ši, jau trečią kartą į Šilutės kraštą „atėjusi“ premija Vanagų bažnyčioje įteikta švėkšniškiui, tradicinių amatų meistrui Vaidotui Bliūdžiui.
Apie V. Bliūdžių
Kas pažįsta, žino – Vaidotas yra švėkšniškis, bet puikiai žinomas ir Klaipėdos krašte. Be galio darbštus, ne koks paniurėlis, visada geros nuotaikos. Puikios šeimos vyras ir dviejų suaugusių sūnų tėtis. Auksinės rankos, didelė ir mylinti širdis, kultūros ir istorijos išmanymas, puoselėjama meilė ir pagarba krašto istorijai, nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimas. O ką jau kalbėti apie amatą? Ko imasi, viskas rankose tirpte ištirpsta, o darbai patys už save byloja – vėtrungės, laivai, malūnai, stogai.
Vaidotas save įvardina dailide. Jis – tradicinių amatų A kategorijos meistras (kategorija suteikta 2011 m.). Sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinių amatų meistras, senųjų staliaus ir stogdengystės amatų puoselėtojas, kuriantis tautinio paveldo produktus: medinius laivus, vėtrunges, malksninius stogus.
Vaidotas puikiai išmano vėtrungių drožybą, kurių nuo 1880 iki 1940 m. galimai išdrožta apie 3000, kiekvienai Kuršių marių burvaltei. Archajiškosios laivų vėtrungės, unikalus Vakarų Lietuvos kultūros paveldas – medžio meistro iš Švėkšnos amato vizitinė kortelė. Kurdamas tautinio paveldo produktų pristatymo tradicijas viešajame gyvenime, autorius atskleidžia jų savastį. Šiandien vėtrungės vėjo kryptį rodo ne tik Nidoje, bet ir daugumoje kitų pajūrio ir pamario vietovių: Juodkrantėje, Mingėje, Šturmuose, Kintuose, Drevernoje. Vėtrungių yra ir Jurgio Baltrušaičio lietuvių etninės kultūros bendrojo lavinimo vidurinėje mokykloje Maskvoje. Vaidoto išdrožta vėtrungė yra iškeliavusi į Australiją, o viena buvo nuvežta ir padovanota net Popiežiui.
Vaidoto rankomis, pagal laivadirbio Jono Gižo pagamintą modelį, pastatytas senovinis plokščiadugnis, daugiau kaip 17 metrų ilgio kuršių laivas, kokiais XIX−XX amžiuje buvo gabenami kroviniai. Dabar šia reisine „Dreverna“ plukdomi „Žuvies kelio“ turistai iš Drevernos uosto.
2014 m. V. Bliūdžius paskelbtas sėkmingiausiu Lietuvos tradiciniu amatininku. Vaidotas įvaldęs ir užsiima įvairių krypčių amatininkyste: namų restauracija, gamina vėtrunges, laivus, daug laiko skiria švietėjiškai veiklai. 2016 m. apdovanotas aukščiausia švėkšniškių nominacija – šv. Jokūbo skulptūrėle.
V. Bliūdžius – žmogus, apie kurį būtų galima pasakoti ilgai, bet tegul ir toliau pasakoja jo darbai.
28-oji I. Simonaitytės vardo premija
Žvarbų sausio 18-osios vakarą, svečiai, renginio sumanytojai ir organizatoriai, rinkosi į bažnyčią I. Simonaitytės gimtinėje – Vanaguose, jos vardo premijos įteikimo iškilmes. Įspūdingo apšvietimo, smilkalų kvapų ir dūmų pripildytoje bažnyčios erdvėje, iš tamsos išnirus smuikininkei ir vėl pranykus tamsoje, šišioniškių kalba klausantis skaitomą ištrauką (skaitovė dreverniškė Virgina Asnauskienė) iš I. Simonaitytės kūrybos, prasidėjo iškilmingas „Tau – Didžioji Ieva – 127“ analogų neturintis vakaras. Dūdmaišių melodijai lydint (Donatas Bielkauskas), iškilmingai įnešamas laureato diplomas.
Pirmoji sveikinimo žodį tarė Agluonėnų seniūnė Laima Tučienė. Seniūnė pabrėžė, kad už Mažosios Lietuvos tradicinės amatininkystės ir krašto istorijos puoselėjimą, amatininkui, laivų statytojui, vėtrungių meistrui, dailidei V. Bliūdžiui skiriama šių metų premija. Ji akcentavo ir Vaidoto, kaip žmogaus, supratingumą, paprastumą, nuoširdumą bei kruopštumą, kuris nuosekliu darbu, amato, kultūros ir istorijos išmanymu pelnė pagarbą ir yra tikrai vertas apdovanojimo. Klaipėdos r. savivaldybės kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis (premijos steigėjas ir pirmasis rėmėjas), patikino tikrai nesitikėjęs, kad premija tiek ilgai gyvuos, bus aktuali ir šiandien tai kelia susižavėjimą. 28-ajam premijos laureatui jis įteikė diplomą.
V. Bliūdžius padėkojo už apdovanojimą, pasidžiaugė gausiu susirinkusiųjų būriu, ir prisiminė, kad I. Simonaitytės kūryboje buvo aukštinama žmogaus prigimtis, jos šaknys, nors, pasak Vaidoto, premija įteikta už kitokią kūrybą: ne už kūrybą plunksna, o už puoselėjamą Mažosios Lietuvos istorinę praeities kultūrą.
Ilgai netilo sveikinimai, plojimai ir linkėjimai. Sveikinimo žodį tarė Klaipėdos r. savivaldybės meras Bronius Markauskas, vicemerė Violeta Riaukienė. Gargždų krašto muziejaus direktorė Sigita Bučnytė prisiminė, kad Vaidotas sutiko restauruoti išskirtinio Jono Genio malūno išlikusias autentiškas dalis, nors tai buvo didžiulis iššūkis tiek jam pačiam, tiek projektą įgyvendinusiam Gargždų krašto muziejui. Jo dėka autentiškos vėjo malūno detalės išsaugotos pritaikant analogiškas medžiagas ir pateiktos naujoje Agluonėnų etnografinės sodybos ekspozicijos dalyje. Savo sveikinimo kalbą direktorė užbaigė mintimi, kad jeigu I. Simonaitytė šiandien rašytų prisiminimus, juose tikrai būtų V. Bliūdžiaus darbai ir vardas.
Vaidoto pasveikinti atvyko ir švėkšniškiai: kultūrinės veiklos vadybininkė Agnė Duobinienė ir Tradicinių amatų centro veiklos vadybininkė Viktorija Paulauskienė. Sveikintojos visos bendruomenės vardu džiaugėsi, kad Švėkšnos bendruomenė turi tokį žmogų – tiltą tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos, savo darbais ir veikla garsinantį Švėkšną.
Po sveikinimų, organizatoriai dovanojo įspūdingą operos solistės Ievos Barboros Juozapaitytės ir pianisto Rimvydo Mitkaus koncertą.
Šilutės kraštas deramai gali pasidžiaugti, kad į rajoną „atėjo“ jau trečioji I. Simonaitytės vardo premija – 2019 m. ji įteikta kunigui Valdui Miliauskui, 2022 m. – kalviui, tautodailininkui Dariui Viliui.