Prognozuojama, kad 2050 m. pradžioje Lietuvoje gyvens 2 mln. 680,2 tūkst. nuolatinių gyventojų – 210,4 tūkst. (7,3 proc.) mažiau negu 2025 m. pradžioje, tuo metu 2075 m. pradžioje – 2 mln. 389 tūkst. (501,6 tūkst. arba 17,4 proc. mažiau). Tuo laikotarpiu moterų skaičius šalyje išliks didesnis nei vyrų – 2050 m. pradžioje moterų bus 75,5 tūkst. daugiau negu vyrų (atitinkamai 1 mln. 377,8 tūkst. ir 1 mln. 302,4 tūkst.), o 2100 m. pradžioje – 38 tūkst. daugiau (atitinkamai 1 mln. 95,1 tūkst. ir 1 mln. 57,1 tūkst.)
2050 m. pradžioje moterys sudarys 51,4 proc. visų nuolatinių gyventojų (1 tūkst. vyrų teks 1 057 moterys), o2100 m. pradžioje – 50,9 proc. (1 tūkst. vyrų teks 1 035 moterys).
Suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje neužtikrina kartų kaitos (yra mažesnis nei 2,1 vaiko), šalyje mažėja jauno ir vidutinio (darbingo) amžiaus gyventojų dalis bei didėja vyresnių gyventojų dalis. Prognozuojama, kad išliks neigiama natūrali gyventojų kaita (mirusiųjų skaičius viršys gimusiųjų skaičių) ir toliau mažės darbingo amžiaus gyventojų ir reproduktyvaus amžiaus moterų. Neigiamą natūralų prieaugį iš dalies kompensuos teigiamas tarptautinės neto migracijos balansas – imigrantų skaičius bus didesnis nei emigrantų.
2050 m. pradžioje šalyje gyvens 312,2 tūkst. 0–14 metų amžiaus vaikų (11,6 proc. visų gyventojų), 2100 m. – 241,1 tūkst. (11,2 proc.). Pagyvenusių žmonių skaičius toliau didės. 2075 m. pradžioje 65 metų ir vyresni asmenys sudarys 36,4 proc. visų gyventojų; jų skaičius, palyginti su 2025 m., išaugs 265,1 tūkst. (43,9 proc.). 2100 m. ši grupė sudarys 37,6 proc. visų gyventojų – tai 206,6 tūkst. (34,2 proc.) daugiau nei 2025 m.
Darbingo amžiaus (15–64 metų) gyventojų Lietuvoje taip pat nuosekliai mažės – 2050 m. jų bus 1 mln. 559,9 tūkst. arba 58,2 proc. visų nuolatinių šalies gyventojų, o 2100 m. pradžioje – 1 mln. 101 tūkst., arba 51,2 proc. visų gyventojų. Numatoma, kad darbingo amžiaus gyventojų 2050 m. pradžioje bus 319 tūkst. mažiau nei 2025 m. pradžioje. 2100 m. – 777,9 tūkst. mažiau.
ELTA inf.
