Šurmulinga visą praėjusį savaitgalį ir dar šios savaitės pradžioje buvo Vainuto seniūnijos Balčių kaimo gyventojų Vasiliauskų namuose – čia gyvenanti Stefanija Vasiliauskienė šiomis dienomis šventė savo 90-metį.
Jubiliatė savaitgalį sulaukė gausios savo šeimos ir būrio giminaičių sveikinimų, o pirmadienį į Balčius skubėjo Vainuto seniūnijos delegacija. S.Vasiliauskienė neslėpė, kad visi sveikintojai jai buvo mieli ir laukiami.
Statė žymųjį Sovetsko tiltą
Pirmadienį Vasiliauskų sodybon suko seniūnijos atstovų automobilis. Seniūnas Vitalijus Mockus, socialinė darbuotoja Jurgita Šadzevičienė, klebonas Dainoras Židackas, „Caritas“ atstovė Marytė Juškevičienė, taip pat Balčių bendruomenės pirmininkė Genutė Gofmanienė ir šio kaimo seniūnaitis Jonas Sudeikis – visas šis būrys pas jubiliatę skubėjo su gėlėmis ir dovanomis.
Ypač, anot pačios Stefanijos, ji laukė klebono, bet ir kiti svečiai buvo labai mieli. O priimti visą gražų jų būrį senolei padėjo kartu gyvenantis sūnus Zigmas su gyvenimo drauge Daiva bei dukra Irena.
Ilgaamžė pasakojo, jog likimas lėmė visą gyvenimą nugyventi tame pačiame Balčių kaime. Čia ji augo 9 vaikų šeimoje, trys iš kurių jau iškeliavo amžinybėn. Buvo antroji šeimoje, tad anksti teko pradėti ir dirbti, ir jaunesniuosius padėti auginti. Čia baigė kelis pradinės mokyklos skyrius, iš čia ir į pirmuosius darbus skubėjo. Vienas įsimintiniausių darbų, žinoma, buvo žymiojo Sovetsko tilto statyba, kur tuomet dar vos 16-os ar 17-os mergina apie pusę metų dirbo pagalbine darbininke. Šiose statybose sako ir vos nepaskendusi, kai nuo statomo tilto tiesiai į Nemuno bangas nukrito. Bet kiti statyboje dirbę žmonės laiku suskubo ir Stefaniją išgelbėjo.
Vėliau įvairius darbus teko dirbti kolūkyje, daug metų ji šeimininkavo vestuvėse ir jubiliejuose.
Dar užtraukia ir dainą
Čia, Balčiuose, kaimo šokiuose Stefanija ir savo būsimą vyrą Jurgį sutiko. Prisimena, jog draugavo kelis metus, tik tada šeimą kurti sutarė. Bet vestuvių jokių nekėlę, tik su artimiausiais šeimynykščiais į Vainuto bažnyčią nuvažiavę, o vėliau prie stalo pietų susėdę. Stefanijai tuomet jau apie 30 buvę, o Jurgis keleriais metais jaunesnis buvo. Bet nežymus amžiaus skirtumas porai netrukdė, vaikai prisimena, kad tėvai visada gražiai sutarė. Jiedu susilaukė sūnų Zigmo ir Alfonso ir dukters Irenos.
Zigmas šiandien gyvena kartu su mama, Irena su Alfonsu įsikūrė uostamiestyje. Prieš 17 metų S.Vasiliauskienė liko našlė.
Sūnus Zigmas pasakoja, kad nors mamą ir kankina kai kurios negalios, ji esanti labai ištverminga – dar ir valgio pagaminanti, ir kambarius susitvarkanti. Mėgsta ji ir bendrauti, kaimynystėje turi draugių, su kuriomis dar nuo ankstyvos jaunystės palaiko artimus ryšius. Džiaugiasi senolė ir 5 anūkų bei 9 proanūkių būriu. Laisvalaikiu pažiūri televizijos laidas, o ypač laukia muzikinės laidos „Duokim garo“, mat nuo jaunytės ir ją muzika traukė, ir jos giminėje buvę muzikalių žmonių. Senolė ir pati dar vis užtraukia dainą – kada su dukra Irena, o kada su kaimynėmis.
