Saugų seniūnijos Stankaičių kaime gyvenančiam Petrui Useliui ką tik pasibaigę 2019-ieji buvo ypatingi – garbaus amžiaus senolis atšventė 95-ąjį gimtadienį. Sukaktuvininką pasveikinti nuvykę Saugų seniūnijos l. e. p. seniūnas Kęstutis Sadauskas ir socialinio darbo organizatorė Daiva Kazlauskienė pasidžiaugė sukaktuvininko guvumu, iškalba ir puikia nuotaika.
Sukaktuvininkui sveikintojai linkėjo sveikatos, stiprybės, sulaukti 100-ojo gimtadienio ir pasidžiaugė jo nugyventais metais.
Šviesus ir linksmas senolio veidas spinduliavo ramybę ir teikė kažin kokį jaukumo jausmą, norą su juo bendrauti. Pasiteiravus Petro apie nugyventus metus, užaugintus vaikus, nudirbtus darbus, jis noriai leidosi prabėgusio gyvenimo prisiminimų takais. Pats stebėjosi net nepajutęs, kaip prabėgo tie 95 – eri metai.
Gimė Petras Vyskupiškių kaime, Veiviržėnų seniūnijoje, Klaipėdos rajone, 7 vaikų šeimoje. Buvo pats vyriausias. Visi jie – du broliai ir penkios seserys – ilgaamžiai. Prieš porą metų liko šešiese, amžinybėn iškeliavo viena iš seserų, perkopusi devynias dešimtis. Tėvelis ūkininkavo, drožė, buvo puikus medinių klumpių meistras, mama triūsė namuose, augino vaikus.
Ilgai senberniavo Petras, vedė sulaukęs 40-ies, sutuoktinę išsirinko 10 metų jaunesnę. Su ja sulaukė sūnaus ir dukros, dabar džiaugiasi dviem anūkais. Petras jau našlys, sutuoktinė mirė prieš keliolika metų, dabar tėčiu rūpinasi dukra, gyvenanti Klaipėdoje.
Petras prisimena jaunas būdamas nenorėjęs žemės ūkio darbų dirbti, tad pasirinko geležinkeliečio profesiją. Taip visą amžių Vilkyčių geležinkelio stotyje ir pradirbo.
Smalsauju kuo užsiima ir ką per dienas veikia šis linksmas ir guvus senolis. Petras patikina, kad, nors sveikata nebėra pati geriausia, stengiasi judėti: kiek jėgos leidžia, pasitvarko namuose, užkuria ugnį, pasigamina maistą, kartais net ožkelę pasimelžia ir vištas palesina. Jei nepajėgia – dukra padeda. Tik į parduotuvę pats nueiti nebegali – per toli, o kad ilgi vakarai neprailgtų, pasiklauso radijo. Įdomiausias užsiėmimas – kryžiažodžių sprendimas, turi net kelias kryžiažodžių knygeles, vienas pabaigęs naujas perka.
Norintiems sužinoti ilgaamžiškumo paslaptį, sukaktuvininkas atvirauja, kad svarbiausia – puiki nuotaika, humoras, šypsena ir geras apetitas. Dar – noras bendrauti, judėjimas, meilė žmonėms ir gyvenimui – štai ir visos paslaptys. Ir dar, prisimena, kad net 4 kartus gyvenime piršliu buvo, mokėjo gražiai dainuoti. Jo supirštieji puikias šeimas sukūrę dar iki šiolei gyvi ir gražiai gyvena.
Atsisveikinusi svarstau, jog gal ne veltui sakoma, kad gyvenimas duotas visiems, o senatvė – tik išrinktiesiems. Juk ne kiekvienas sulaukia ilgų gyvenimo metų ir visavertės senatvės. Ir būtina nepamiršti pagrindinio, svarbiausio, senatvės uždavinio – tapti įdomiu pačiam sau, išmokstant naujų socialinių vaidmenų – būti seneliu, močiute, pensininku, našliu, vienišu žmogumi ir paties sunkiausio – būti ligotu.