In memoriam Aidui RAGELIUI (1970 – 2020)

Sunku ir liūdna kalbėti apie Aidą RAGELĮ būtuoju laiku. Tai buvo žmogus, šalia kurio tiesiog buvo gera būti.

Aidui Rageliui gruodžio 10 dieną būtų suėję 50 metų. Ko gero sunku būtų rasti žmogų, kuris Aidą būtų matęs supykusį, įniršusį. Tai buvo gyvenimą spinduliuojantis Rusnės salos sūnus, kuris labai vertino savo gimtąjį kraštą, ir jam tai buvo ne skambus žodžių žaismas. Bendruomenės šventėse būdavo įprasta matyti Aidą, besisukinėjantį prie verdamos žuvienės katilo ar milžiniškos keptuvės su čirškinamais bulviniais blynais. Aidas degė gyvenimu ir jo buvo pilna visur. Tai buvo idėjų kupinas žmogus – ar tai būtų verslas, ar „Rotary“ klubas, futbolo veteranų komanda, ar jo draugų ir bičiulių ratas.

Rusnės sala, tuo pačiu ir mes visi netekome jautraus ir nuoširdaus žmogaus, kurio tikrai trūks. Aidas nėra praleidęs nė vieno Žuvienės virimo čempionato, kuriame buvo ir išliks legendiniu žuvienės virėju. Šio krašto kulinarinis paveldas jam buvo labai svarbus, ir dažniausiai Aidas tai darė su meile ir be jokio atlygio.

Tiktai tada, kai netenkame kažko artimo, brangaus, realiai suvokiame savo žemiškojo gyvenimo trapumą ir laikinumą.

Tavęs nebus, bet upė nenustos tekėjus palei dieviškos vaikystės sodą…

Kokia brangi ta žemiška sala. Į rudenį, į nuojautą, į šaltą gruodą išeina kūnas ir, deja, jau niekada…

Liūdime kartu su Tavo šeima, su tais, kurie vertino Tave ir Tavo netektis jiems tapo skaudžiausia besibaigiančių metų žinia.

Draugų ir bičiulių vardu Marijus BUDRAITIS