Paminėjus Švėkšną ar Švėkšnos mokyklos vardą, kiekvienas jį susies su šviesios atminties Lietuvos pedagogu – mokytoju, visuomenininku, publicistu, esperantininku, kraštotyrininku, vertėju Petru Čeliausku. Galime teigti, kad mokyklos istoriją kūrė, šalies švietimo istorijoje vystė, stiprino ir puoselėjo taip pat jis: 45 metus dirbo matematikos, astronomijos, braižybos mokytoju, iš jų 17 metų – Švėkšnos vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoju.
Pirmiausia buvo Žodis. Paskui – Šviesa. Po to radosi žmogus, kuriam buvo duota galimybė sujungti savyje žodį ir šviesą. Kiekvienam žmogui duota galimybė per tam tikrą laiko atkarpą išpuoselėti tą gautąjį žodį ir jo esminę savybę – intonaciją, surasti šviesą, ja prisipildyti, ir per savąją žodžio intonaciją, skleisti kitiems. Šviesa nemiršta, o keliauja iš vieno žmogaus į kitą, tuo šviesindama visuomenę.
Už istorinius publicistinius miestelio tyrinėjimus bei publikacijas istoriniais klausimais P. Čeliauskas 1996 m. apdovanotas Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės” premija, 1999 m. nominuotas šv. Jokūbo statulėle Švėkšnoje. Respublikinio konkurso „Lietuvos kaimo spindulys 2012“ nominacijos „Kaimo knygnešys“ nugalėtojas.
Mokytojo kūrybos lobyne – 31 knyga, 16 išleistų lietuvių kalba, 15 – esperanto kalba arba apie esperanto kalbą ir esperantininkų judėjimą.
Velionis pasinaudojęs Kūrėjo duota galimybe – savo gyvenimu sujungė šviesą ir žodį, rūpindamasis gimtosios Švėkšnos istorine praeitimi, intonacijas papildydamas bendravimu, pagarba mokiniui ir kolegai mokytojui.
Šviesios atminties pedagogas buvo ne tik pedagogas profesionalas, bet ir iniciatyvus organizatorius, iniciatyvų profesionalas. Jo iniciatyva prieš kelis dešimtmečius buvo įkurta švėkšniškių draugija „Tėviškė“, iki šių dienų sėkmingai plėtojanti kultūrinę-šviečiamąją veiklą Švėkšnoje.
P. A. Čeliauskas gimė Surinkiškių k., Švėkšnos seniūnijoje. 1948 m. baigė Švėkšnos gimnaziją, po karinės tarnybos – neakivaizdiniu būdu VPI. 1949-1994 m. Švėkšnos mokykloje dėstė matematiką, braižybą, astronomiją, 1961-1969 m. ir 1975-1984 m. buvo direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams. Yra išleidęs didaktinės medžiagos darbui su perforuotomis plokštelėmis. 1969 m. susidomėjo kraštotyra, mokyklos 50-mečio proga įrengė muziejų. Jubiliejinio leidinio „Švėkšnos vidurinė mokykla” vienas iš autorių. Sukūrė abiturientų laidų ir jubiliejinių ženkliukų.
Už pasiekimus ir visuomeninę veiklą buvo apdovanotas Švietimo ministerijos garbės raštais, liaudies švietimo pirmūno ženkleliu. Nuolat dalyvaudavo miestelio visuomeniniame gyvenime, akcijose, kultūros renginiuose, susitikimuose. Buvo straipsnių spaudoje autorius.
Šalia profesinės ir administracinės veiklos, šviesios atminties velionis, buvo didelis savo šalies, savo gyvenamosios vietos ir savo profesijos patriotas, Švėkšnos sąjūdžio narys. Šiais jausmais ir patirtimi nuoširdžiai dalinosi su jaunesniais kolegomis. Visada rasdavo noro bei laiko žodžiui, patarimui ir artimui, ir pirmą kartą gyvenime sutiktam, o jau knygai ir spaudai – visada! Tą bylojo ypač didžiulė velionio erudicija – švėkšniškiai pagarbiai mokytoją vadino „vaikščiojanti Švėkšnos enciklopedija“.
Petras Albinas Čeliauskas – lyg daugiašakis ąžuolas buvo tvirtai įleidęs šaknis į Švėkšną, kurios neišjudino jokios gyvenimo audros. Stebėtina, kad šioje plačiašakėje asmenybėje, tilpo tiek daug: visuomenininkas, kaimynas, patarėjas, kultūros ir istorijos klausimų sprendėjas ir t. t.
Kiekvienas šiandien trumpam stabtelėję, susimąstome prisimindami mokytojo gyvenimą ir veiklą, kartu praleistas darbines ar bendravimo laiko akimirkas, liūdėdami su visais, nuo Švėkšnos iki Kauno, jį pažinojusiais – mintijame, kad – Švėkšnos bendruomenė neteko dar vieno garbingo savo nario, ypatingo žmogaus – Petro Albino Čeliausko.
Velionį nuolat prisimins nepamirštami jo darbai, pamokymai, patarimai. Šviesios atminties velionis savo skirtą misiją gyvenime atliko su kaupu, gražiai, nuoširdžiai, neprasilenkdamas su žmogiškumu mokiniui, kolegai mokytojui, kiekvienam švėkšniškiui.
Sau į kelią neėmiau aš nieko,
viskas Jums, brangieji mano, lieka…
Žemė, kvepianti medum ir gėlėmis,
ir dangus, nusėtas žvaigždėmis. (Just. Marcinkevičius).
Amžino poilsio Petro Albino Čeliausko kūnui ir sielai…
Švėkšniškių draugijos „Tėviškė“ pirmininkė
Violeta Astrauskienė